7 nuotr.Socialinė parama, kol nesugalvota nauja sistema (nors, kaip rašė „Vakaro žinios“, tokių siūlymų būta), daliai Lietuvos gyventojų yra būtina. Kita vertus, milijardinių lėšų skirstymas taip pat susijęs su tam tikromis išlaidomis. „Vakaro žinios“ nusprendė išsiaiškinti, kiek kainuoja socialinių išmokų administravimas ir ar yra būdų administravimo kaštus sumažinti.
Administravimui - milijonai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Eglės Samoškaitės teigimu, administravimui skiriamos lėšos apima: darbo užmokestį darbuotojams, socialinio draudimo įmokas už darbuotojus, ryšių paslaugas, komandiruočių Lietuvoje išlaidas, materialiojo turto remontą, kvalifikacijos kėlimo išlaidas, komunalines paslaugas, informacinių technologijų prekių ir paslaugų įsigijimą, ūkinio inventoriaus įsigijimą (kanceliarinės prekės, spaudiniai, darbo vietos steigimas, atnaujinimas), kitų prekių ir paslaugų įsigijimą (pašto, banko, kitų kredito ar mokėjimo įstaigų paslaugos, pažymėjimų blankų įsigijimas, gamyba, informacinių leidinių gamyba, dokumentų, susijusių su ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, vertimas, išieškojimai teismo tvarka, notarų paslaugos, susijusios su neteisėtai gautų išmokų susigrąžinimu), darbdavių socialinę paramą pinigais (biuro, apskaitos įranga ir kompiuterinė technika, darbo vietos baldai), kitų mašinų ar įrengimų įsigijimą, kompiuterinę programinę įrangą ir licencijas.
„Vyriausybės kanceliarija yra pateikusi rekomendaciją administravimo išlaidoms skirti ne daugiau nei 2 proc. išmokoms numatytų lėšų. Ateityje bus stengiamasi į jas ir „įtilpti“. Tačiau perduodant valstybės funkcijas savivaldybėms, su jomis ir savivaldybių asociacija prasideda derybos. Savivaldybės argumentuoja, kad norėdamos tinkamai įgyvendinti funkciją, jos turi samdyti papildomus darbuotojus, juos apmokyti, įsidiegti programinę įrangą, atlikti viską nuo A iki Ž, kad išmokos pasiektų gavėją laiku ir tiksliai apskaičiuotos. Į šiuos argumentus stengiamasi įsiklausyti, tačiau didinant pačias išmokas, administravimui skiriamą procentinį išlaidų dydį stengiamasi mažinti“, - teigė pašnekovė.
Pagal „Sodros“ skaičiavimus, nedarbo socialinio draudimo išmokų administravimui tenka apie 4,9 mln. eurų. Remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis, 2018 m. išlaidos piniginei socialinei paramai administruoti sudarė 1,59 mln. Eur.
Dabartinei apskaitai trūksta skaidrumo
Vaidoto Levickio, Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinio direktoriaus pavaduotojo, teigimu, iš ministerijos pateiktos informacijos faktiškai neįmanoma atsakyti, kiek iš tikrųjų jiems kainuoja administravimas. „Procentai nuo administruojamos sumos nelabai ką pasako, nes neaišku, kokiu būdu priskiriamos netiesioginės išlaidos. Vertinant bendrai, 4 proc. ar mažiau yra labai nedidelė suma administravimui. Vaikams skirtų išmokų administravimas, remiantis pateiktais duomenimis, vienam asmeniui kainavo 53 ct. Netiesioginių išlaidų administravimui ES lėšomis finansuojamuose projektuose numatyti procentai yra didesni“, - pastebėjo LDK atstovas.
„Versle vykdant projektus paprastai taikomi valdymo apskaitos principai ir kiekvienas projektas ar produktas „gauna“ tam tikrą dalį bendrųjų įmonės išlaidų. Pagal kokią bazę tos išlaidos paskirstomos - asmeninis kiekvieno vadovo reikalas, - teigė pašnekovas. - Ministerijos pateikti duomenys - akivaizdi manipuliacija apskaita, nes visiškai neaišku, kaip ir kokia apimtimi buvo priskirtos bendrosios išlaidos. Būtų įdomu pamatyti, ar išskaidžius visą SODROS veiklą pagal paramos sritis (projektus) ir taikant šią metodiką, tikrai visos išlaidos būtų padengtos.“
Ar įmanoma išleisti mažiau?
Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, kalbant apie valstybinį sektorių, sutaupyti galima visada. „Administravimas taptų gerokai paprastesnis, jeigu nereikėtų tikrinti, kas ir už ką tas išmokas gauna. Būtent todėl pasaulyje vis garsiau kalbama apie bazinių pajamų, kurios būtų skiriamos visiems šalies gyventojams, nepriklausomai nuo jų turimo turto ar socialinės padėties, modelį („Vakaro žinios“ apie tai rašė). Jo administravimas būtų gerokai paprastesnis, nebereiktų papildomų tikrinimu ar asmenų turto vertinimu užsiimančių institucijų“, - sakė ekonomistas.
Šio modelio kritikai perspėja, kad tuomet išmokas gautų ir tie, kurios jiems nėra reikalingos. Kol vyksta ginčai, funkcionuoja ir paramą skirstančios institucijos, kurias irgi reikia išlaikyti.
„Administravimui skiriamos sumos yra įvardintos, tačiau tai daug ar mažai atsakyti būtų galima tik įvertinus ne atskirus skaičius, o jų visumą - kiek darbuotojų dirba, kokias funkcijas jie atlieka, kiek turima patalpų ir t.t. Visgi praktika rodo, kad valstybiniame sektoriuje visada yra erdvės išlaidų optimizavimui ir jų mažinimui. Norint tai pasiekti, reiktų pradėti nuo biurokratinio aparato mažinimo ir procesų optimizavimo. Trumpuoju laikotarpiu išlaidos į programinę įrangą, tikėtina, kiek išaugtų, tačiau tai netrukus atsipirktų, nes tam pačiam darbui reiktų mažiau darbuotojų ir institucijų“, - buvo įsitikinęs pašnekovas.
Kaip dar vieną galimą išeitį N.Mačiulis įvardino ekonomikos skatinimą: „Pasaulinė praktika rodo, kad neapmokestinamų pajamų didinimas lemia socialinių išmokų poreikio mažėjimą.“
