Valdžia nepasimoko iš savo klaidų

A.Kubiliaus versija

„Nereikia painioti. Kai kas sako: vos konservatoriai įžengė, krizė ir prasidėjo. Mes krizių nesukeliame, mes vis pataikome į pasaulį ištinkančias krizes. Taip jau yra - taip sakant, tokia Dievo dovana mums", - taip šių metų vasarį nacionaliniam transliuotojui pareiškė buvęs konservatorių lyderis europarlamentaras Andrius Kubilius, Vyriausybei vadovavęs du kartus. Pirmą kartą prie jos vairo stojo 1999 m. lapkričio pradžioje - kadencija truko vos metus ir kaip tik Lietuva tada gyveno vadinamos Rusijos krizės nuotaikomis. 2008-ųjų pabaigoje A.Kubilius vėl ėmė vadovauti Ministrų kabinetui. Ir vėl - pasaulinė ekonomikos krizė, naktinė reforma Seime ir pan. Dabar vėl dirba konservatorių su partneriais suformuota Vyriausybė. Ir vėl - krizė, milžiniška infliacija.

„Vakaro žinios" kreipėsi į įvairių sričių ekspertus, kad šie palygintų dvi didžiausias Lietuvos krizes - dabartinę ir prasidėjusią 2008-aisiais. Visų pirma - ar pasimokėme iš ankstesnių klaidų.

„Žudė" įmones

Turbūt labiausiai tam tinkantis pašnekovas - šešėlinės „valstiečių" vyriausybės finansų ministras, parlamentaras Valius Ąžuolas, nes jis praėjusioje kadencijoje vadovavo Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, atlikusiam parlamentinį 2008-2009 m. krizės tyrimą.

„Įdomi tendencija: 2008-2009 m. krizės metu mes turėjome didžiausią ekonomikos griuvimą iš visų ES šalių. Dabar - visiškai tas pats: krizinius reiškinius irgi turime didžiausius. O tai reiškia, kad būtent vietiniai sprendimai tą lemia, nes priešingu atveju pasaulinė krizė vienodai veiktų visas valstybes. Paprastas pavyzdys: lenkai per pirmąją krizę ėmėsi kelių statybų, ekonomikos gaivinimo planų - kad ekonomika negriūtų į dar gilesnę duobę. O pas mus elgtasi atvirkščiai. Negana to, Vyriausybė nusprendė skolintis ne užsienio rinkose, o vidaus rinkoje, taip sukeldama finansinį badą įmonėms. Kam kredito įmonės skolins rizikingoms įmonėms, jei gali be rizikos paskolinti valstybei ir dar už milžiniškus procentus? Toks sprendimas „nužudė" daug įmonių. Parlamentinis tyrimas atskleidė, kad tai buvo didžiulė klaida.

Dabar elgiamasi taip pat. ES leidžia skirti pinigus įvairiems projektams, paskolinti už minimalias palūkanas ir t.t. Bet Vyriausybė nieko to nedaro. Jei kitos šalys išleido pirmą, antrą, trečią, po to ir ketvirtą antiinfliacinius paketus, tai mes ką tik vos pirmą sugebėjome", - konstatavo V.Ąžuolas.

Pomėgis skolintis

Anot politiko, yra ir dar vienas abiejų krizių panašumas.

„Ir tada, ir dabar galvojama: vis tiek bet kokiu atveju pasiskolinsim. Jei verslas ir sugrius, visada pasiskolinsim bet kokia kaina. Skirtinga tik tai, kad 2008-2009 m. jie viską karpė, o dabar nori pasirodyti dosnūs: pasiskolino dar daugiau ir dalina. Tačiau bijau, kad kitąmet vis tiek reikės viską drastiškai karpyti. Nes pateiktas kitų metų biudžeto projektas - visiškai nerealus. Pavyzdžiui, nusprendė, kad pelno mokesčio surinksime 250 mln. eurų daugiau. Kadangi biudžetas yra nerealus, teliks du žingsniai: karpyti, kaip 2008 m., arba dar labiau skolintis. Bet iki rinkimų bus likę nedaug, todėl manau, kad bijos karpyti. Todėl veikiausiai skolinsis, nes vis tiek ne jiems atiduoti reikės - juk nebus perrinkti", - tvirtino Seimo narys.

Parlamentaras akcentuoja, kad valdantieji ne galvoja, kaip įveikti krizę, o diskutuoja apie lovos reikalus - pavyzdžiui, ar įteisinti, kad pora galėtų užsiimti seksu tik abiem kažkokiu būdu išreiškus sutikimą.

„Savo nemokšiškumą uždengia kitomis temomis. Ir tokiomis, kurios erzina visuomenę - taip nukreipiamas dėmesys nuo tikrų problemų", - reziumavo V.Ąžuolas.

Nesukėlė, bet paaštrino

Istorikas dr. Tomas Baranauskas pokalbį su „Vakaro žiniomis" pradėjo nuo taiklaus pastebėjimo: „Ne konservatoriai sukėlė krizes, bet jie jas paaštrino ir vienu atveju (per 2008-2009 m. krizę), ir kitu (dabar)".

„Nes, nors krizės - pasaulinės, jos pas mus kažkodėl pasireiškia stipriau nei kitur. Net ir toli žiūrėti nereikia - kad ir toje pačioje Lenkijoje krizės silpnesnės", - konstatavo T.Baranauskas.

Jis pastebėjo: nors prieš 14 metų ir dabar dirba konservatorių formuotos vyriausybės, sprendimai krizėms silpninti yra kardinaliai priešingi. A.Kubiliaus Vyriausybė viską - pensijas, pašalpas, algas ir pan. - karpė, o dabar beatodairiškai skolinamasi ir pinigai skirstomi į kairę bei dešinę, taip infliaciją dar labiau didinant.

„Tačiau tai nėra nuostabu. Partijos pavadinimas - tas pats, tačiau iš Kubiliaus Vyriausybės teliko vienas ministras, o ir tas iš anos Vyriausybės buvo išmestas - Dainius Kreivys. Atėjo kiti žmonės, tai ir politika kitokia. Tačiau rezultatas - tas pats. Ir vėl krizė pas mus yra didžiausia.

Įdomu, kad ne tik pas mus, bet visose Baltijos valstybėse - kaip ir 2008-2009 m. Štai ir dabar būtent Baltijos šalyse infliacija yra didžiausia. Įtariu, taip yra todėl, kad sprendimus mes priimame ne patys, o klausydami tarptautinių institucijų rekomendacijų, nors tai, kas tinka, pavyzdžiui, vokiečiams, nebūtinai tinka mums. Mūsiškiai nevykdo savo politikos jokiais klausimais. Taip buvo ir su pandemijos valdymu", - konstatavo T.Baranauskas.

Pašnekovas pastebėjo, kad Lietuvos rinkėjų politinė atmintis trumpa - per krizę stipriai griežę dantis ant liberalų ir konservatorių per artimiausius rinkimus už juos nebalsuoja, tačiau vėliau ir vėl jiems atiduoda savo balsus.

„Jei artimiausi rinkimai bus nors kiek demokratiški, dabartinė valdžia tikrai nebus perrinkta. Tiesa, kadangi egzistuoja ir ištikimas elektoratas, jis užtikrins galimybę 4 metus pasėdėti opozicijoje. O po to rinkėjai veikiausiai ir vėl viską pamirš", - baiminosi dr. T.Baranauskas.

Daugybė klaidų

Ekonomistas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, ekspremjeras Algirdas Butkevičius sako, kad abi „liberalkonservatorių" vyriausybės kovodamos su krizėmis padarė daugybę klaidų.

„Prie 2008-2009 m. krizės valdymo iš blogosios pusės prisidėjo ir Europos Komisija, kuri aiškino, kad krizę galima suvaldyti tik per taupymo programą, visiškai neįliejant pinigų į ES rinką. Lietuva nuėjo dar griežtesne kryptimi: Vyriausybė pradėjo mažinti tiek viešojo sektoriaus algas, tiek socialines išmokas, tiek pensijas, ko kitos šalys praktiškai nedarė. Kitos šalys tik įšaldė indeksavimą - kitaip sakant, didinimo nevykdė. Ir dar buvo padaryta didžiulė klaida - norint pasirodyti „kietuoliais" skolintasi už milžiniškas palūkanas (apie 10 proc.) iš finansų rinkos, o ne iš Tarptautinio valiutos fondo už keliskart mažesnes palūkanas.

O dabar labiausiai trūksta analitinio darbo, to pasekmė - visos antikrizinės priemonės sudėtos į kitų metų biudžetą. Jei, pavyzdžiui, subsidijų paketai įmonėms (kurių su energetiniais ištekliais susijusios sąnaudos sudaro didelę visų sąnaudų dalį) būtų suformuoti anksčiau, nelaukiant biudžeto projekto, tai mūsų verslas nebūtų tiek daug praradęs konkuruodamos su užsienio verslu", - vardino A.Butkevičius.

Diskriminacija - ne svetima

Ekonomistas nesuvokia ir daugiau šitos Vyriausybės veiksmų. Pavyzdžiui, ji kažkodėl labiausiai akcentuoja tai, jog visų pirma reikia skirti šimtus milijonų eurų kompensuoti pabrangusią elektrą, nors daugumai buitinių vartotojų išlaidos jai sudaro mažą komunalinių išlaidų dalį.

„O, pavyzdžiui, tiems, kurių būstai šildomi autonomiškai dujomis, išlaidos už dujas ir taip sudarydavo vos ne pusę komunalinių išlaidų, o nuo sausio jos bus perpus brangesnės nei prieš metus. Ir jiems taikomas 21 proc. PVM tarifas, kai centralizuotai šilumai - nulinis. Kadangi pagal Konstituciją visi yra lygūs, tai ir PVM tarifas turėtų būti vienodas. Be to, labiau reikia kalbėti ne apie elektros, o apie dujų piginimą. Nes elektros kaina didžiąja dalimi priklauso būtent nuo dujų kainų. O kalbant dar plačiau, daugelis įmonių gamybos procese naudoja būtent dujas", - „Vakaro žinioms" kalbėjo A.Butkevičius.

Jis, kaip ir V.Ąžuolas bei T.Baranauskas, pastebėjo, kad, valdant konservatoriams, pasaulinės krizės Lietuvoje būna didžiausios.

„Ir tai - ne sutapimas, o prastas krizių valdymas", - sakė politikas.

Paveldėjo iš S.Skvernelio

Tiesa, jis priminė, kad blogų dalykų dabartinė Vyriausybė paveldėjo ir iš Sauliaus Skvernelio Vyriausybės. Pavyzdžiui, pastaroji leido privatizuoti dalį „Ignitis grupė" akcijų. A.Butkevičius neslėpė, jog šalininkų privatizuoti dalį stambiųjų valstybės įmonių buvo ir jo Vyriausybės (2012-2016 m.) laikais.

„Buvo prašymų privatizuoti. Dalis stambiųjų įmonių prašė dalį akcijų leisti kotiruoti atviroje biržoje taip pritraukiant išorės kapitalą. Taip buvo kalbama apie „Lietuvos geležinkelius" ir, jei gerai pamenu, apie jūrų uostą. Praėjusi Vyriausybė privatizavo dalį „Ignitis grupė" akcijų, todėl daug kas kalba, kad taip valstybei buvo surištos rankos. Nes dabar pelno sąskaita vartotojams negalima mažinti tarifų, nes būtų pažeisti teisėti akcininkų lūkesčiai. Juk investuotojams yra užtikrinta, kad jie atgaus kapitalo grąžą. Tas privatizavimas tikrai buvo dar viena klaida, tačiau jau ne šios Vyriausybės", - reziumavo A.Butkevičius.