Kauniečiai labai bijo potvynio

Ledo lyčių jau yra

Trečiadienį vykusio Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje buvo aptartos priemonės, ką reikėtų daryti, jeigu vėl susidarytų ledų sangrūdos ir grėstų potvynis. Kauno rajono savivaldybės vadovams, anot mero padėjėjos Vilijos Žukaitytės, kelia nerimą pernai prasidėję naujo tilto prie Kleboniškio miško statybos darbai. Dėl pastatytų kolonų ir kitų atliekamų darbų itin susiaurėjo upės vaga. Stipriai paspaudus šaltukui, Neryje pradėjo formuotis ledo lytys, todėl savivaldybė nusprendė sušaukti skubų posėdį ir aptarti situaciją.

„Ledo lytys kai kuriose Neries vietose jau yra sustojusios, ir tai kelia nerimą. Nesinorėtų, kad pasikartotų prieš 10 metų įvykusi situacija", - sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris. Jo nuomone, savivaldybė turi parengti veiksmų planą.

Už tilto projekto administravimą atsakingas Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas pasakojo, kad, prieš pradedant darbus, buvo atlikti hidrologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai, tačiau projekte nėra numatyta apsauga nuo ledonešio.

„Manome, kad dėl statybų susiaurėjusi upės vaga neturėtų lemiamos įtakos galimam potvyniui. Žinoma, ekstremalioji situacija gali įvykti, todėl rangovas stebi teritoriją, nes jis taip pat suinteresuotas apsaugoti statybvietę", - teigė N.Abukauskas.

Žmonės ieškos kaltų

Statybos darbus atliekančios bendrovės „Kauno tiltai" techninis direktorius Vitalijus Popovas tikino, kad įmonės darbuotojai atsakingai žiūri į galimas grėsmes. „Teritoriją nuolat stebime. Šiuo metu ledų sangrūdos yra 200 metrų žemyn upe nuo mūsų statybvietės", - pastebėjo jis.

Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojo Antano Nesteckio įsitikinimu, reikia turėti veiksmų planą ir būti pasiruošusiems galimoms grėsmėms. „Kai ateis ledonešis, nebus kada galvoti. Ir tuomet skęs ne tik Radikiai, bet ir Kleboniškis", - teigė jis. Vicemeras kreipėsi ir į rangovus, kurie turėtų bendradarbiauti bei kartu su savivaldybe ruošti planus. „Jeigu įvyks nelaimė, žmonės dėl patirtų nuostolių ieškos kaltųjų, juk gamtos neapkaltinsi", - pabrėžė A.Nesteckis.

Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys irgi atsimena dešimties metų senumo įvykius. „Neryje tada vanduo pakilo net 2 metrus, ir tai įvyko vos per porą valandų", - pasakojo R.Velžys. Jo nuomone, labai svarbu prevenciškai stebėti pokyčius upėje, nes jau dabar prie tilto akivaizdžiai matomas vagos susiaurėjimas ir besikaupiančios lytys.

Ar galima sprogdinti?

Pasitarus, nuspręsta kreiptis į aplinkosaugininkus ir išsiaiškinti, ar būtų duotas leidimas sprogdinti ledus ir ar tai nepakenks gamtai. Taip pat reikėtų atlikti rinkos vertinimą, išsiaiškinant, kur būtų galima įsigyti durpių ir kokiu būdu būtų naudinga jas išbarstyti ant ledo, kad lytys imtų korėti ir ištirptų upėje.

Rajono vadovai pavedė Priešgaisrinei saugos tarnybai visą parą stebėti upę ir, užfiksavus grėsmes, iškart informuoti administracijos direktorių.

V.Popovas patikino, kad upės teritoriją aplink tiltą stebės nuolat. Šiam tikslui planuoja įrengti stebėjimo kameras. Taip pat pažadėjo apie 1 km iki tilto upės vagos stebėti pasitelkiant dronus.