Kas išleis 6 milijardus?

Skuba išleisti

Kaip Seime yra sakęs finansų ministras Vilius Šapoka, Ateities ekonomikos DNR plano lėšos pirmiausiai turėtų padėti sumažinti nuo krizės nukentėjusio ūkio nuosmukį ir paspartinti jo atsigavimą. Tačiau pagrindinis plano tikslas - ne milžiniškomis sumomis padėti išlaikyti bendrovių mokumą, o investuoti į tvarią ekonomiką - kitaip tariant, pinigus ne pravalgyti, o investuoti. Vien šiemet ketinama išleisti per 4 mlrd. eurų. Tačiau plane nurodytos abstrakčios priemonės: ekonominė infrastruktūra - 1,68 mlrd. eurų, skaitmeninė ekonomika ir verslas - 1,111 mlrd. eurų, žmogiškasis kapitalas - 344 mln. eurų, klimato kaita ir energetika - 567 mln. eurų, inovacija ir moksliniai tyrimai - 413 mln. eurų.

Trečiadienį Vyriausybei pristatyta, kaip sekėsi lėšas leisti pirmąjį programos gyvavimo mėnesį - liepą. Pasirodo, jau išmokėta 167,4 mln. eurų (2,6 proc. 2020-2021 m. planuotų išmokėti lėšų). Kam konkrečiai - neaišku, nes tepažymima, kad „didžiausia pažanga pasiekta žmogiškojo kapitalo bei ekonominės infrastruktūros investavimo kryptyse - atitinkamai 32,4 mln. ir 65,2 mln. eurų“.

Pravalgys

Toks neapibrėžtumas bei greitas pinigų leidimas kelia nerimą Seimo opozicijos atstovams. Biudžeto ir finansų komiteto narė socialdemokratė Rasa Budbergytė sako, kad 6,3 mlrd. eurų, kuriuos ketinama investuoti iki kitų metų pabaigos, yra labai dideli pinigai, todėl išlaidas reikia planuoti itin atsakingai.

„Jei jie bus greitai „sumerkti“, vadinasi, bus „sumerkti“ į projektus, kurie apie jokią ateitį nekalba - tai yra bus pravalgyti. Bijau, kad su dalimi pinigų taip ir bus padaryta. Bėda ta, kad darbas, kuris vyksta Vyriausybės prikurtuose komitetuose ir darbo grupėse, yra neviešas. Ekspertai gauna pasisakyti po 20 minučių, ne daugiau. Lietuvos pramonininkų konfederacija prašo, kad sprendimai nebūtų priimami paskubomis, tačiau jūs mane nustebinote, atskleisdamas, kad ataskaitoje nurodoma, jog jau išmokėta 167 mln. eurų. Visai neseniai domėjausi, buvo tik 50 mln. eurų. Pernelyg skubama. Seimo Biudžeto ir finansų komitete turėjome svarstyti šį klausimą dar prieš dvi savaites. Bet šio klausimo svarstymą pakeitė kitas labai svarbus klausimas - grūdų supirkėjų problema. Mat užaugo didelis grūdų derlius, o jie neturi apyvartinių lėšų supirkti šiems grūdams“, - „Vakaro žinioms“ paaiškino R.Budbergytė.

Siekia, kad niekas nesuprastų

Pasak parlamentarės, sprendimai, kur išleisti plano pinigus, priimami uždaruose klasteriuose, Seimas nuo šio reikalo iš viso nušalintas. Ir ne tik nušalintas, tačiau ir neinformuojamas.

„Kai skirstomos tokios sumos, būtinas Seimo pritarimas dėl valstybės biudžeto perskirstymo. Aišku, įstatymas sukeverzotas taip, kad lyg ir galima apsieiti be šito. Tačiau atkreipsiu jūsų dėmesį, kad net valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pasisakė, jog tikslinga perskirstyti biudžetą. Nes viršbiudžetinės lėšos labai didelės, o Seimas jų nemato. Biudžeto ir finansų komitetas negali vykdyti parlamentinės kontrolės, nes pagrindinis kontrolės įrankis - žinojimas, kam, kiek ir kaip pinigų yra panaudojama. O kai nieko nežinai - kaip sukontroliuosi? Kai yra nesąžiningų žmonių - o jų tikrai yra - tai jie tuo gali pasinaudoti“, - įspėjo Seimo narė.

Anot R.Budbergytės, atrodo, kad planas surašytas specialiai taip, kad niekas nesuprastų, kam lėšos bus leidžiamos.

„Pažiūrėkite, kaip surašytas tas DNR planas. Galvą gali nusilaužti bandydamas suprasti, kas slepiasi po tais priemonių pavadinimais“, - stebėjosi politikė, kuri, beje, yra finansų eksministrė. Todėl jei jau ji nesuvokia kai kurių pavadinimų, tai kaip gali suvokti kiti, neprisidėję prie plano kurpimo ir nedirbę finansų ministrais?

Seimas - užribyje

R.Budbergytė stebisi, kad Vyriausybė sprendimą dėl 6,3 mlrd. eurų dydžio plano priėmė net nepasitarusi su Seimu.

„R.Šapoka Seime buvo pristatęs kažkokį pirminį variantą. Tačiau tas variantas buvo toks „žalias“, kad buvo daugiau idėja nei planas. Paklauskite Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Valiaus Ąžuolo, kodėl plano svarstymas iki šiol neįtrauktas į komiteto darbotvarkę“, - patarė R.Budbergytė.

Jos teigimu, skolinti milijardai sumesti į vieną iždą, tarsi į vieną puodą.

„Iš to puodo semiame ir investicijoms, ir įmonėms duodame, ir įstaigoms. Ir atskirti, kur kokios lėšos, turbūt niekas negalėtų. Tokios sumos, o nei Seimo pritarimo, nei kontrolės. Sprendimai priimami pačiu įžūliausiu būdu. Aišku, nereikia dėl kiekvieno euro eiti į Seimą, tačiau kai tokios sumos...“ - nutęsė R.Budbergytė.

V.Ąžuolas „Vakaro žinioms“ tikino, esą kolegė R.Budbergytė truputį klysta.

„Parlamentinę kontrolę dėl DNR plano nuolat vykdėme. Kvietėme ir Finansų, ir kitų ministerijų atstovus. Tik sutinku, kad norėtųsi šviežesnės informacijos“, - sakė komiteto pirmininkas.

Situaciją komentuoja Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas Gintaris STOŠKUS:

Ar smulkusis verslas regionuose pajuto tą pagalbą verslui? Asmeniškai mano įmonė nepateko į sąrašą, nes turime tris parduotuves, kurios dirbo ir per karantiną. Tačiau buvo tikrai nemažai įmonių bei verslo liudijimų turėtojų, kurie pajuto pajamų netekimą. Negaliu sakyti, kad paramos jokios nebuvo, tačiau ji tikrai nebuvo pakankama.

Mes kreipėmės į Vyriausybę, prašėme koreguoti paramos planus, tačiau nebuvo atsižvelgta. Aš nesu tarp tų skeptikų, kurie neigia COVID-19 grėsmę, tačiau Vyriausybė turi suprasti, kad net ir tos įmonės, kurios nenutraukė veiklos, ne savu noru turėjo papildomų išlaidų. Valstybė tokiai situacijai nebuvo pasiruošusi. Kiekviena įmonė turėjo įvertinti savo darbuotojų profesinę riziką - matuoti temperatūrą, aprūpinti juos apsaugos priemonėmis. Jei tai būtų buvę numatyta iš anksto, įmonės gal būtų sukaupusios apsaugos priemonių rezervą. O kai reikėjo viską supirkti jau paskelbus ekstremaliąją padėtį... Pasakysiu, kaip pašoko kainos. Pavyzdžiui, apsauginiai kostiumai kainavo po 1,21 euro, o kai jų pritrūko, kainos pakilo iki 30 eurų. Su verslu, kuris pelnėsi iš nelaimės, Vyriausybė turėjo padirbėti.

Yra du skirtingi požiūriai. Vienas - kad reikia kuo skubiau leisti pinigus ir gelbėti įmones nuo nemokumo. Kitas - kad reikia labai atsakingai planuoti išlaidas iš skolintų lėšų. Taip, išlaidas reikia pasverti, tačiau jei įmonė nepapuolė į sąrašą nukentėjusiųjų nuo pandemijos, tačiau vėliau jai iškilo su tuo susijusios problemos, reikia į tai žiūrėti lanksčiai. O kaip vyksta dabar? Vyksta įvairiausi tikrinimai po tikrinimų. Įmonės likę be apyvartinių lėšų, tačiau visų pirma žiūrima biurokratijos. Reikia aukso viduriuko: viską gerai pasverti, bet ir neleisti pasipilti įmonių bankrotams, kaip buvo per 2008 m. krizę.

Man labai nepatiko buvusio eurokomisaro Vytenio Andriukaičio požiūris. Jis pareiškė, kad verslas turėjo būti iš anksto prisipirkęs apsaugos priemonių darbuotojams. Palaukite, pone. Jūs buvote eurokomisaras, atsakingas už sveikatos apsaugą. Juk jau buvo aišku, kiek mirčių buvo Italijoje, Ispanijoje, kitur. Ar eurokomisaras nors kartą įspėjo, kad ir Lietuvoje bus tokie dalykai, kad reikia ruoštis? O iš kur įmonės galėjo žinoti, kad reikia pasiruošti, jei net pati Sveikatos apsaugos ministerija iš anksto nepripirko apsaugos priemonių gydymo įstaigoms?