Kandidatė į ministrus kelia pasipiktinimą

Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikiamoje informacijoje E.Dobrovolska nurodo, kad nuo 2011 m. ėjo advokato padėjėjos pareigas advokato kontoroje. Kokioje konkrečiai - nenurodo. Šis faktas sukėlė klausimų praktikams, mat pagal galiojančius teisės aktus, norint eiti tokias pareigas, reikalingas teisės bakalauro ir magistro išsilavinimas. E.Dobrovolska nurodo turinti tik MRU bakalauro išsilavinimą.

Visgi, paaiškėjo, kad toks teisinis reguliavimas galioja tik nuo 2013 m., pagal iki tol galiojusius teisės aktus E.Dobrovolska dirbti advokato padėjėja galėjo, nes 2011 m. tokiai praktikai užteko tik bakalauro išsilavinimo.

Pati E.Dobrovolska „Vakaro žinioms" sakė, kad advokato padėjėja ji dirbo ne pagal darbo sutartį, o kaip individualiai dirbanti teisininkė. Tad konkrečios darbovietės oficialiai ji neturi, todėl ir nenurodė advokatų kontoros pavadinimo. Kandidatė į teisingumo ministrus sako, kad advokato padėjėjos praktiką, nutraukdama individualią veiklą, sustabdė lapkričio 1 d.

Paklausta, kodėl per visą praktikos laiką nesiekė advokato statuso, Seimo narė prisipažino, kad koją kiša išsilavinimas: „Magistro studijų dalykus esu išlaikiusi, tik nerašiau baigiamojo darbo, nes orientavausi į darbo praktiką. Vieną kartą advokato egzaminą laikiau raštu ir žodžiu. Raštu išlaikiau, žodžiu - ne. Pakartotinai kol kas egzamino nelaikiau."

Tačiau E.Dobrovolska įsitikinusi, kad tai neturi trukdyti jai tapti teisingumo ministre. Kaip vieną iš savo specializacijų, ji nurodo lyties keitimo klausimus. Kalbėdama su „Vakaro žiniomis" ji patikino, kad siektų šio ir vienalyčių porų teisių aiškesnio apibrėžimo įstatymuose.

Lietuvos advokatūros pirmininkas Ignas Vėgėlė patvirtino „Vakaro žinioms", kad E.Dobrovolskos prašymas išbraukti ją iš advokato padėjėjų sąrašų patenkintas šiemet. Tačiau vėl dirbti tokio darbo ji negalės, kol neturės tinkamo išsilavinimo. O štai ministre tapti išsilavinimo pakanka? „Ji galėjo būti advokato padėjėja, ar ji galėtų vėl tapti advokato padėjėja - kitas klausimas. Greičiausiai tam jai reikėtų turėti magistro diplomą", - sakė I.Vėgėlė.

Nuo kandidatės vertinimų I.Vėgėlė sakė kol kas susilaikantis, tačiau pasidalino teisingumo ministrui keliamais reikalavimais: „Tai turi būti geras srities specialistas. Teisingumo ministrą visuomet įsivaizduojame kaip lyderį. Teisingumo ministras turėtų suprasti visų tų bendruomenių - Advokatūros, Notariato, antstolių, teismų administracijos, kalėjimų sistemos - lūkesčius ir tematiką, kad galėtų sutelkti visus bendram darbui - Vyriausybės programos įgyvendinimui. Esame turėję teisingumo ministrų, kurie buvo tikri šviesuliai, o tai leido keisti ir reformuoti sistemą."

Situaciją komentuoja advokatė Rūta VISOČNIK:

Nenoriu, kad E.Dobrovolska taptų teisingumo ministre. Kodėl?

Pirma, jei teisininkė nuo 2011 metų iki pat šiol buvo advokato padėjėja, reiškia, kad ji dėl kažkokių priežasčių šitiek metų nesugebėjo arba vengė tapti advokate.

Iš viešai paskelbto E.Dobrovolskos paaiškinimo matyti, kad ji turėjo iš esmės formalią advokato padėjėjos praktikos vadovę ir realiai dirbo kitus darbus. O tai nėra skatinamas modelis Lietuvos advokatūroje.

Manau, E.Dobrovolska meluoja arba bent jau išpučia savo vaidmenį „nevyriausybinėse organizacijose". Ta organizacija, kurioje ji skelbiasi dirbanti („Europos žmogaus teisių fondas", įsteigtas Vilniuje turint tikslą ginti mažumų teises) turėjo bylų teisme, tačiau vėliausia byla vyko jau senokai - 2017 metais. Peržiūrėjus fondo 2013-2017 metais inicijuotas bylas matyti, kad ne E.Dobrovolska jose dalyvavo (šaltinis - infolex.lt) ir fondas bylas dažniausiai pralaimėdavo. Iš 13 peržiūrėtų bylų tik vienoje radau teigiamą teismo sprendimą fondo atžvilgiu. Nežinau, kuo čia reikia girtis.

E.Dobrovolskos duondavio reikalų rimtumą parodo kad ir ši byla (cituojama iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-02 d. nutarties): „Fondas 2013 m. kovo 19 d. kreipėsi į Valstybinę kalbos inspekciją su raštu, kuriame prašė išspręsti klausimą dėl viešai vartojamo užrašo „WC". Minėtame rašte pareiškėjas paaiškino, kad toks užrašas apima lietuvių abėcėlėje nesančios raidės „w" vartojimą".