Pasak D. Jočienės, KT yra išaiškinęs, kad Seimo nario neliečiamybė neapima apsaugos nuo galimų teisėsaugos institucijų kratų, tačiau pati teisėja pažymi, jog yra rašiusi ir atskirąją nuomonę.

„Konstitucija garantuoja Seimo nario neliečiamumą, jis negali būti traukiamas baudžiamajai atsakomybei, kitaip suvaržoma jo laisvė ar suimamas be Seimo sutikimo. Mano supratimu, problema yra šios Konstitucinės frazės „kitaip suvaržoma jo laisvė“ aiškinimas. KT yra priėmęs nutarimą, kuriame pabrėžta, kad ši sąvoka neapima kratos, kuri gali būti atlikta tiek Seimo nario, tiek teisėjo asmeninėse ar darbo patalpose, tam tikrų daiktų paėmimas, tai yra galima“, – atsakinėdama į „darbiečio“ Andriaus Mazuronio klausimą iš Seimo tribūnos kalbėjo D. Jočienė.

Teisėja pažymi, kad ji pati yra kėlusi klausimą dėl neliečiamybę turinčių asmenų laisvės suvaržymo galimybių, vykdant tyrimą ir kitais atvejais.

„Šioje byloje rašiau atskirąją nuomonę, ten daugiau kėliau klausimą teisėjo atžvilgiu, bet kyla klausimas, kas yra ta „kitaip suvaržyta laisvė“, tiek krata, tiek fizinės jėgos panaudojimas prieš Seimo narį, teisėją, gali būti problematiškas“, – sakė kandidatė į KT pirmininkes.

Visgi ji pažymėjo, kad nesiima vertinti konkretaus M. Puidoko atvejo, tačiau taip pat pridūrė, jog jai iškilo klausimų dėl galimai pareigūnų panaudotos jėgos proporcingumo.

„Aš tikrai nesiimu vertinti tiesioginės, šios dienos situacijos, nes aš tikrai neturiu įgaliojimų tai daryti, bet mano supratimu tai kelia klausimų dėl priemonių proporcingumo, kiek tai buvo būtina ir pagrįsta“, – svarstė D. Jočienė.

Kandidatė taip pat pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas dar nėra pilnai išaiškinęs ir tam tikrų žmogaus teisių klausimų.

„Kai kurios žmogaus teisės dar nėra labai aiškiai išplėtotos arba išvystytos doktrinoje. Pavyzdžiui, teisė į sveikatos apsaugą žmogui susirgus, ši teisė KT doktrinoje dar nėra išplėtota. Teisė į mokslą, kuri dabar be galo svarbi pandemijos atveju. Diskutuojama apie pareigą grįžti vaikams į mokyklą, privalomą testavimą ir panašiai. Tai yra tie klausimai, kurie dar nėra labai giliai išanalizuoti teismo praktikoje, tačiau tikslumo labui turiu pabrėžti, kad teismas pats neinicijuoja bylų, mes nagrinėjame, ką gauname iš Seimo, teismų, individualių pareiškėjų“, – teigė D. Jočienė.

Dėl šios prezidento Gitano Nausėdos teikiamos kandidatūros Seimas galutinai turėtų apsispręsti po savaitės – birželio 17 d.

Šalies vadovas, vadovaudamasis Konstitucija, dekretą, kuriuo teikia D. Jočienės kandidatūrą, pasirašė trečiadienį. Pasak prezidento, D. Jočienės profesionalumas ir sukaupta vadovaujamo darbo patirtis įvairiose Lietuvos ir užsienio institucijose vertintini kaip neabejotini kandidatės privalumai siekiant eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas ir sėkmingai vadovauti šiam teismui.

D. Jočienė 1994–2003 m. buvo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto asistentė, docentė, prodekanė, nuo 2014 m. – Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto docentė, profesorė. 1997–2001 m. ji buvo Europos teisės departamento prie Vyriausybės ekspertė, stažavosi įvairiose užsienio ir tarptautinėse institucijose. 2003–2004 m. D. Jočienė buvo Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete, 2004–2013 m. – Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja, 2011–2013 m. – šio teismo II skyriaus pirmininko pavaduotoja.

Konstitucinio Teismo teisėja D. Jočienė paskirta 2014 m. kovo mėnesį.

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas. KT pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas prezidento teikimu.