respublika.lt

Kam reikalinga prokuratūra ir generalinis prokuroras? (0)

2014 kovo mėn. 28 d. 14:05:05
Respublika.lt

Lietuvoje susiformavo keistos tendencijos: prokuratūra tyrimo nepradeda be žmogaus pareiškimo; jei gauna pareiškimą, visą energiją išlieja, kad surastų kodekse straipsnį, pagal kurį galima atsisakyti pradėti tyrimą; prokuratūra tyrimo dėl viešojo intereso pažeidimo nepradeda, jei negauna nurodymo iš aukščiau; jei gauna iš nelabai aukštai, tyrimas nutraukiamas neradus nusikaltimo sudėties. O svarbiausia, prokuratūra visada teisi, nes neprivalo niekam atsiskaityti. Kam reikalinga prokuratūra ir generalinis prokuroras? Kas juos tampo už virvučių?

×
nuotr. 1 nuotr.
Kam reikalinga prokuratūra ir generalinis prokuroras? Sauliaus Venckaus nuotr.


Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus BIČKAUSKAS, Seimo narys ir pirmasis nepriklausomos Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, teisininkas Artūras PAULAUSKAS, Seimo nariai Povilas URBŠYS ir Vitalijus GAILIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Ką veikia Lietuvos generalinė prokuratūra? Niekas nereaguoja, nors lyg ir reikėtų vertint kaip nusikalstamą kalbą, kad Klaipėdos krašte reikia referendumo kaip Kryme, ir panašiai. Ką jau kalbėti apie „Snorą“, dėl kurio metai iš metų nebaigiamos bylos. Tai kas čia vyksta ir kaip į tai reaguoja, ar tinkamai, Generalinė prokuratūra?

E.BIČKAUSKAS: Nieko ypatingo, mano požiūriu, nevyksta. Pagrindinę problemą bent kelerius metus tą pačią matau. O Generalinė prokuratūra neturi savo tvirto stuburo. Sureaguoja ten, kur jai akivaizdžiai pirštu bedama, kad reikia reaguot. Aš dar prisiminsiu man įdomų pavyzdį su tuo nelaimingu ar laimingu slaptosios informacijos nutekėjimu. Man šiek tiek teko susidurt su tiriamuoju darbu, tai pasakyčiau, kad čia negalima duoti kokios nors išvados. Bet paskubėjo nepasitarę pradėti ikiteisminį tyrimą. Tas pats yra ir su tuo Klaipėdos referendumu.

Tai nebuvo atvejis, kurį reikia garsiai sureikšminti, kai kurie iš mūsų politikų tai darydami persistengė. Bet, esant tokiai situacijai, prokuratūra turėtų reaguoti. Ir gali reaguoti, kiek aš suprantu, nereikia tam kažkokio pareiškimo iš kažkokio piliečio. Faktas nustatytas, akivaizdus, susijęs su mūsų Konstitucijos, mūsų šalies vientisumo pažeidimu. Gal reikėjo atitinkamos komandos ką nors daryti? Taip ir su daugeliu panašių dalykų.

Baisumą matau, kad kiekviena mintis, kuri truputėlį disonuoja su, pavadinkim, oficialiąja mintimi, tuoj pat gali būti apšaukta priešiška ir tu tuoj gali būti įvertintas kaip ne patriotas.

Tik tas pavyzdys dėl verslininkų ir jų lankymosi Rusijoje - galbūt ne visai prokuratūros kompetencija.

G.JAKAVONIS: Ar atkūrus nepriklausomą valstybę taip buvo įsivaizduojama Lietuvos prokuratūra: jos autoritetas, savarankiškumas? Juk tai organizacija, kuri, atrodo, turėtų būti niekam nepavaldi, o yra marionetė, tampoma politikų už virvutės.

A.PAULAUSKAS:
Tai galbūt ir yra pats pagrindinis klausimas: ar tikrai prokuratūra šiandien pagal valstybinę sandarą yra savo vietoj? Nes prokuratūra, kuriai reikia visą laiką pasakyti, kada reaguoti į įvykius, kaip informuoti visuomenę, kaip dirbti, - tai tokios prokuratūros su tokiu statusu tikrai nereikia. Tada klausimas, kas kontroliuoja prokuratūrą. Po paskutinio Konstitucinio Teismo sprendimo, kad prokuroras neatskaitingas niekam. Kyla klausimas: o kam atsiskaito prokuroras? Kam jisai iš tikrųjų atskaitingas?

Tai ar prokuratūra - apie tai anksčiau buvo kalbama - neturėtų tapti Teisingumo ministerijos padaliniu? Kad atsirastų politinės atsakomybės? Nes pats prokuroras, matyt, daug procesų nesuvokia, nei politinių, nei visuomeninių, nei reaguoja į juos. Dar daugiau - nenori visuomenės informuoti apie tyrimus, kurie iš tikrųjų skandalingi, finansiniai. Žmonės nori žinoti, kaip tie tyrimai vyksta, juk prokuratūros darbas dažniausiai visuomenėje vertinamas ne pagal statistinius rodiklius: kiek ištyrė, kiek perdavė bylų teismui. (Tie skaičiai dideli, bet jie visuomenei nieko nesako apie prokuratūros darbą.) Kiekvienas žmogus vertina, kaip konkretų atvejį tiria prokurorai. Ir tos garsios bylos - korupcijos, finansinių nusikaltimų - apie kurias daug kalba, rašo, jos sudaro prokuratūros autoritetą ir suformuoja visuomenės nuomonę.

Tai čia matom visišką nenorą bendradarbiauti su visuomene. Ir „Snoro“ byla, ir pažymos nutekinimo byla - viskas skendi rūke, nežinomybėj. Aš turiu progą žingsnis po žingsnio į tas problemas pasigilinti. Kaip tik dėl tų minėtų įvykių: dėl Nilo Kuperio (Neil Cooper) veiklos, dėl pažymos nutekinimo. Ir dėl visų jų prokuratūros pirmas žingsnis buvo nieko nedaryti. Bet paskui skundai privertė pradėti ikiteisminius tyrimus, kurie dar vyksta. Vadinasi, dauguma bylų iškeltos tiktai tada, kai skundai buvo parašyti į teismus, prokurorams ir panašiai. Tai man toks prokuratūros požiūris nesuprantamas. Ir aš manau, kad tam daug atsiliepia turbūt vadovo asmenybė: žmogus galbūt sunkiai orientuojasi situacijoje. Bet prezidentė pasirinko, vadinasi, atsakomybę neša kartu.

P.URBŠYS: Tokios priklausomos Generalinės prokuratūros vadovybės nėra buvę per atsikūrusios Lietuvos Respublikos istoriją. Konstitucijoje įtvirtinta, kad prokuratūra turi padėti teismams užtikrinti teisingumo vykdymą. Dabar kas vyksta, tai galime įvardyti tik taip, kad prokuratūra užtikrina atskirų politinių vadovų politines galias. Tai nieko bendro neturi su tom įtvirtintom nuostatom. Galiu pagrįsti: jeigu kalbėtume apie „Snoro“ banko informacijos nutekėjimą, tai Generalinė prokuratūra nematė problemų, nebuvo pradėjusi ikiteisminio tyrimo tol, kol tai ėmė kenkti prezidentės reitingui.

Dabar situacija su „Tele-3“ byla, kurią kuravo, tyrimą organizavo Panevėžio apygardos prokuratūra. Šitą bylą priskirčiau prie mažareikšmių, bet faktas toks: kai ji buvo baigta ir buvo likusi tiktai susipažinimo fazė, Generalinė prokuratūra ją išsireikalavo ir perėmė į savo žinią. Niekaip kitaip negaliu to traktuoti, tik kad tai labai yra svarbu rinkimų kompanijos metu.

Prisiminkime, kaip elgėsi prokuratūra, kai buvo paviešinti diplomatų pokalbiai. Ir tada prokuratūra nematė pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tik tada, kai kreipėsi pats diplomatas dėl informacijos nutekinimo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, deja, iki šiol nebaigtas. O Valstybės saugumo departamentas šitą atvejį savo ataskaitoje įvardijo kaip Rusijos žvalgybos išpuolį prieš Lietuvos valstybę.

Gyvsidabrio atvejis Ukmergės teisme, galima sakyti, turėjo teroro prieš valstybinę instituciją požymių. Ir vėl Generalinė prokuratūra vengė prisiimti atsakomybę, perimti šitą bylą, motyvuodama, kad ji informuoja daugiau metodiniais klausimais, o ne dalyvauja tyrimuose. Bet tada kyla klausimas, kodėl „Tele-3“ byla, kuri dėl dvylikos tūkstančių litų sumos parūpo, tapo tokia reikšminga, kad Generalinė prokuratūra nusprendė ją perimti. Manau, tai kyla iš to, kad Generalinės prokuratūros vadovai yra pažeidžiami, tapę priklausomi nuo juos pasirinkusios aukščiausiosios valdžios. Nes nuo jos priklauso, ar pareikš pasitikėjimą, ar nepareikš pasitikėjimo generaliniam prokurorui Dariui Valiui, kai jisai eismo įvykį padarė ir perėjoje buvo sužalota pėsčioji. Tai paskui išaiškėjo, kad sužalojimai nebuvo tokie, kokie oficialiai paskelbti, kur buvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą generalinio prokuroro atveju.

Lygiai tas pats - Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus byla dėl prokuroro Irmanto Mikelionio brolio. Ją buvo pradėjusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kolega Vitalijus Gailius gali smulkiau apie tai papasakoti. Bet faktas toks, kad prieš kelerius metus šita byla irgi buvo baigiamosios fazės, tik kažkodėl delsiama atiduoti teismui. Toje byloje yra tam tikrų aplinkybių: įtariama, kad I.Mikelionio brolis galėjo, pažeisdamas įstatymus, neteisėtu būdu, įsigyti turto, kuriuo, mano žiniomis, gali naudotis pats I.Mikelionis. Gali būti, kad šalies vadovai, kurie demonstruoja skaidrumą, žino apie šitą atvejį ir nutyli.

V.GAILIUS:
Turbūt dar ne visuose atsakinguose prokuratūros departamentuose ir ne visuose prokuratūros padaliniuose paskirti Generalinės prokuratūros atstovybei lojalūs asmenys, nors per atrankų rezultatų prizmę iš esmės paskiriami tie pareigūnai, kurie vos ne viduryje būna ar net dešimtoje vietoje. Tai mes turime šitą procesą stabdyti, kad neatsitiktų taip, kad prokuratūra, kuri šiandien vienija stiprią prokurorų bendruomenę, galutinai nedestabilizuotų padėties ir kad prokuratūros sistema vykdytų savo uždavinius. Aš tiktai dėkoju likimui, turbūt kaip ir mano kolegos, kad Generalinei prokuratūrai vadovavo daug aukštesnės kvalifikacijos, aukštesnės moralės ir profesionalūs prokurorai, kai buvo sunkūs laikotarpiai, kai reikėjo priimti ryžtingus, atsakingus sprendimus 1990-1991 metais, 1995 metų, 2000 metų laikotarpiu. Tada kritinėse situacijose valstybė galėjo pasitikėti savo prokuratūra. O šiandien nevykusios prokuratūros vadovybės problemų neperkelkim ant visos prokuratūros sistemos, joje dirba daug profesionalių ir atsakingų pareigūnų. Belieka apgailestauti, kad tie pareigūnai, kurie tyrė garsias, rezonansines bylas, jauni, energingi, šviesūs, išeina iš prokuratūros, negalėdami taikstytis su esama situacija ir vadovybės nekompetencija. Jie tyrė tokias bylas, kurių siužetų dabartiniai vadovai nėra matę net televizijos ekranuose. Tai tokių bylų neturėsim, nes kompetencija išeina kartu su pažangiais prokurorais. Tik lieka nulenkti galvą, kad prokuratūroje pasilieka daug profesionalų, bet mes turim jiems padėti išsilaikyti prokuratūroj.

O dėl informacijos apie „Snorą“ nutekinimo bylos tai galiu atsakingai pasakyti, kad šitos bylos nesėkmė yra D.Valio kompetencijos stoka. Nuo pat pirmos minutės ponas D.Valys pavedė šitą tyrimą ne institucijai, kuri yra ikiteisminių tyrimų įstaiga, o - tai nesuprantama net pirmo kurso teisės studentui - žvalgybos institucijai. Tai rodo ne tik profesinės patirties, bet ir žinių stoką, taip pat savarankiškumo stoką. Ir, mano žiniomis, yra duomenų apie atskirų asmenų nusikaltimus, tačiau vengiama įvardyti tuos asmenis. Toje byloje buvo taikomi net sunkiai suprantami metodai, kai įtarimai, vėliau nepasitvirtinę, buvo grindžiami įslaptintais žmogžudžio, nuteisto už dviejų žmonų nužudymą, parodymais. Ir tie parodymai grindžiami laikotarpiu, kai tas asmuo atliko bausmę. Įkalinimo įstaigose sėdintiems narkotikų prekeiviams leidžiama duoti parodymus, pagrindžiančius neteisėtus įtarimus. Tai „troikų“ metodai, KGB metodai - ir mes turime rezultatą: dėl prokuratūros nekompetencijos neatskleistas nusikaltimas.

G.JAKAVONIS: Kas atsitiko, kad nepriklausomoj valstybėj netekom profesionalų, kurie dirbo savo darbą, galų gale kūrė Lietuvos teisinę sistemą?


E.BIČKAUSKAS:
Pradėsiu turbūt nuo nuobodesnio dalyko. Iš tikrųjų ir jūsų, politikų, kaltės yra daug. Pabandykit prisiminti prieš metus, penkerius - prieš dabartinės prezidentės išrinkimą: koks buvo santykis tarp Parlamento, tarp vykdomosios institucijos ir prezidentės? Buvo visai kitoks santykis. Politikams nuolaidžiaujant, su labai didele konservatorių pagalba aukščiausioji valdžia įlindo į labai plačią sferą. Prokurorą atėmė iš jūsų, jau nebeatskaitingas dabartinis…

Dar vienas klausimas - viešumo klausimas. Su dabartiniu generaliniu prokuroru ponu D.Valiu, kuris, kiek galima suprasti, jaučia pareigą atsiskaityti ir vykdyti tai, ką S.Daukanto aikštė paves, betarpiškai kalbėtis teko turbūt vienintelį kartą. Kai tik jisai buvo paskirtas. Kaip tik tada pasakiau: žinot, nuo ko jūs pradėkit? Mano požiūriu, pradėkite nuo savo to padalinio, tos dalies prokuratūroj, kuri užtikrina ryšį su visuomenės stiprinimu. Baikit jūs slėptis už ikiteisminio tyrimo paslapties. Taip, jinai turi būti iki tam tikros ribos, bet jinai nėra absoliuti. Dabar į bet kokį klausimą gaunam atsakymą: ikiteisminio tyrimo paslaptis ir viso gero.

Teko man savo gyvenime tirti dešimtis, o gal net šimtus sunkių nusikaltimų. Puikiai žinau: jei sudalysim nusikaltimą į šimtą dalių, tai kiekvienas save gerbiantis ir kvalifikuotas tyrėjas pasiliks sau du tris momentus, kad galėtų pasitikrinti, kai ras padariusį nusikaltimą, ar jis kartais neapkalba pats savęs, aš čia suprimityvinu šiek tiek. O visa kita yra elementaru ir nesunkiai paviešinama, ir nė trupučio nekenks tam tyrimui. Bet nenoru bendrauti su visuomene, nemokėjimu bendrauti uždengiamas savo arba nedaromas darbas, arba nekokybiškai daromas darbas.

V.GAILIUS: Jeigu neklystu, tai keturi ar penki viešųjų ryšių padalinio vadovai per tą laiką yra pasikeitę.

E.BIČKAUSKAS: Pabaigsiu: per tą pokalbį su generaliniu prokuroru dėl viešųjų ryšių iš jo akių pamačiau, kad jis manęs visiškai nesuprato.

A.PAULAUSKAS:
Aš prisimenu savo laikus, vėlesnius laikus. Prokurorai eidavo į Seimą, atsiskaitydavo. Ir apie bylas būdavo klausimų. Ir būdavo priekaištų. Niekad nepamiršiu, kaip E.Bičkauskas, vienąkart man atsiskaitant, atsistojo, sako, sveikinu A.Paulauską tapus nepriklausomu prokuroru. Nes, sako, juo nepatenkinta ir dešinė, ir kairė. Būdavo, kad nepatenkintų buvo ne vienas, bet aš laikiau savo pareiga informuoti, pranešti, kviečiamas atvykti. O dabar kviečia generalinį, o atsiunčiamas geriausiu atveju skyriaus vadovas. Jau net ir pavaduotojai ne visur eina. Tai visiškas nesiskaitymas su Seimu, nors vadinama tyrimo paslaptim, tardymo paslaptim, bandoma viską pridengti ir nieko neaiškinti, nors akivaizdžiai matyt, kad ten nėra jokių ypatingų paslapčių, o tik nenoras teikti informaciją, bendrauti.

Šiandien mes, jeigu ateina prokuroras, galim mandagiai išklausyti, bet nei pasakyti, nei pakritikuoti, nei nurodyti niekas nieko nebegali. Ir taip atsitiko, kad turbūt tik S.Daukanto aikštės žmonės gali daryti įtaką prokurorui. Jisai labai akivaizdžiai tai supranta ir su kitom valdžiom jam bendrauti nėra reikalo, nes labiausiai reikia įtikt vienai. Tai jis ir daro. Jūs pažiūrėkit, ta pati slaptos informacijos nutekinimo byla - akivaizdu, kad tempiama. Arba Garliavos atveju: visi sako, žinom, kur yra besislapstanti Neringa Venckienė. Jisai sako, mes orderio nerašysim, nes pasiūlyta įteikti jai kvietimą atvykti. Jinai gavo kvietimą. Nevyksta. Vadinasi, vėl viskas sustojo. Per tą ignoravimą prasišviečia tam tikri politiniai interesai. Ir net sakoma, kad po prezidento rinkimų ta byla gali būti tiriama visu aktyvumu.

Daug tokių dalykų. Toj pačioj „Snoro“ byloj: perduota buvo Valstybės saugumo departamentui, kad atliktų operatyvinį tyrimą, bet šis grąžino prokurorui medžiagą. Jis dar mėnesį neaišku, ką darė su ta medžiaga, asmeniškai ją laikydamas. Yra visokių minčių, kur jis lakstė, su kuo tarėsi, bendradarbiavo, bet tiktai po mėnesio perdavė prokurorui, o prokuroras Specialiųjų tyrimų tarnybai dar po kelių mėnesių persiuntė. Va toks buvo visas kelias tos bylos, ir dabar tikėtis, kad gali būti rezultatai toj byloj, tai tiktai naivus žmogus gali. Man toks įspūdis, kad prokuroras šiandien be Seimo, be parlamentinės kontrolės gyvena, atskaitingas vienam asmeniui. Vienam asmeniui reikia tam tikrus politinius klausimus spręsti per prokuratūrą, ir asmuo puikiausiai tai užtikrina, o visų kitų žmonių interesai lieka šone.

G.JAKAVONIS: Nėra tandemo su Tėvynės sąjunga? Nes mūsų komiteto posėdžiuose, kai matau prokuratūros ar VSD atstovus, tai jų laikysena, kai gauna klausimą, sakysim, iš Tėvynės sąjungos, būna tokia, lyg gavus komandą „tarnaut“. Iš karto susiklausymas, didžiausias dėmesys, didžiausias lankstymasis.

P.URBŠYS: Mūsų valstybėje yra pažeista valdžių pusiausvyra, jinai dabar pakrypusi į S.Daukanto aikštę. Kai kas gali pasakyti: gal ir gerai, nes įvesti tvarką mūsų valstybei reikalinga griežta, tvirta ranka. Bet tie žmonės pamiršta: žmogus, kuris pradeda manyti, kad jis pats yra įstatymas ir geriausiai išmano, kaip atstovauti valstybei, anksčiau ar vėliau pradeda piktnaudžiauti savo galiomis. Ir tada žmonės nematys to trokštamo teisingumo ir pasitikėjimas Lietuvos valdžia nedidės. Aišku, galima kurti savo reitingus, žeminant, sakykime, Seimą. Be abejo, reitingai Seimo yra mažiausi, bet jisai neatsirado savaime, tai - žmonių išrinkta atstovybė. Ir galų gale, jeigu jinai ignoruoja Seimą, tai ignoruoja pačius žmones, tų žmonių pasirinkimą.

Paimkime viešą pareiškimą dėl Darbo partijos priklausomybės nuo Kremliaus. Aš nekvestionuočiau abejonės, ko gero, jinai disponuoja kažkokia informacija. Vis dėlto toks viešas pareiškimas sukuria žmonėms prielaidą, kad VSD žino tuos faktus ir neužkerta jiems kelio, nepadaro nieko, kad ta įtaka sumažėtų.

V.GAILIUS: Seime labai atidžiai išanalizavau generalinio prokuroro Algimanto Valantino atsistatydinimo stenogramą, tai norėčiau pasiųsti šią žinią ir ponui D.Valiui. Tada A.Valantinas labai aiškiai pasakė: aš, kaip teisininkas, kaip generalinis prokuroras, negaliu eiti šių pareigų, neturėdamas Parlamento pasitikėjimo. Linkėčiau perskaityti tą stenogramą dabartiniam Generalinės prokuratūros vadovui.

A.PAULAUSKAS: Prisimenu, kaip su Egidijumi Bičkausku buvom Vokietijoj ir ten lankėmės prokuratūrose, politinėse institucijose. Man atrodo, tada kaip tik buvo skandalas, kaip čia prezidentą iškvietė liudyti, tai E.Bičkauskas Vokietijoj paklausė: jeigu reikėtų prezidentą iškviesti liudyti, kas iškviestų? Kas rašytų kvietimą, taip toliau? Atsimenu, atsakymas buvo: tas tyrėjas, kuris tiria, kuriam prireikė šitų duomenų, tas ir iškviestų. Niekas to nekeltų į kažkokį aukštesnį lygį ar būtinai generalinis turėtų kvietimą nunešt ar pats apklausti. Vokiečiai net nusistebėjo, kad kyla dėl to klausimas. O mūsų reakcija tokia: kaip čia galima pakviesti, kaip galima apklausti? Ar apskritai prezidentą galima apklausti, kol jis eina pareigas? Ne kaip įtariamąjį, bet kaip liudytoją. Tai yra tik žmogus, kuris matė įvykį, turi žinių ir gali padėti atskleisti nusikaltimą arba jį greičiau ištirti. Ir jau kiek laiko praėjo nuo to mūsų klausimo, man atrodo, vėl kartojasi viskas iš naujo.

Dėl tos galios: aš manau, kad didžiausias noras tų galios skleidėjų yra suskaldyt mūsų visuomenę, kad nebūtume pajėgūs priimt jokių sprendimų. Šiandien tai puikiausiai atlieka konservatoriai. Tie, kurie tas galias mums bando primesti, jas puikiausiai įgyvendina per konservatorių partiją. Jie puikiausiai dirba tai pačiai Rusijos mašinai. Jie skaldo visuomenę, kuria sąrašus priešų: tie, kurie išvyko, su Rusija dirbantys verslininkai ir pan. Turbūt žinom Amerikoj makartizmo laikus, kai buvo ieškoma priešų. Paskui, aišku, buvo reabilituojami tie žmonės - vadinamieji priešai, o smerkiami tie ieškotojai. Baisu, kad ir mes nesulauktume tokių laikų. Kad nežiūrėtume į tuos sąrašus, kuriuos sudarys konservatoriai: kas yra geri, kas blogi, kas - Lietuvos priešai, kas - patriotai.

G.JAKAVONIS: Kaip baigti „Snoro“ bylą?

V.GAILIUS: Informacijos apie planuojamus teisėsaugos veiksmus prieš banką „Snoras“ nutekinimo byloje Seimo Antikorupcijos komisija dar aną kadenciją buvo įvardijusi kaltus asmenis ir neklydo. Manau, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Kriminalinės žvalgybos kontrolės parlamentinė komisija, dirbdami kartu, patvirtins tuos duomenis, kuriuos turėjo Seimo Antikorupcijos komisija. O byloje šiandien yra duomenų, kad po to, kai medžiaga iš Lietuvos banko pateko į prokuratūrą, kitą dieną asmenys, glaudžiai susiję su Generalinės prokuratūros pareigūnais, iš savo sąskaitų „Snoro“ banke paėmė aktyvus, viršijusius draudžiamą ribą. Taip pat yra duomenų apie konkretų asmenį, kuris po pasitarimo Generalinėj prokuratūroj, kur buvo aptariami ikiteisminio tyrimo veiksmai - taigi tai sudarė ikiteisminio tyrimo duomenis (yra liudytojai, yra parodymai apie konkretų asmenį), - šituos duomenis atskleidė. Tačiau šita informacija yra nepalanki ponui D.Valiui, todėl prokuratūros veikla sustojo ties ta riba. Manau, komitetas paspartins tam tikrus žingsnius, ir aš padėsiu komitetui.

E.BIČKAUSKAS: Manyčiau, jokie pakeitimai ir pasikeitimai, jeigu konkrečiai ir izoliuotai, ir išimtinai imsimės vien prokuratūros, neįmanomi. Pakeitimai ir pasikeitimai ir prokuratūroj galimi tik pasikeitus santykiams politinėje sistemoje. Mes dabar akivaizdžiai esame palinkę arba linkstame prezidentinės respublikos link. Anksčiau įsivaizdavome parlamentinę respubliką, dabar krypstam į kitą pusę. Ir tą jėgų balansą reikėtų atkurti parlamentarizmo linkme. Prezidentinėse respublikose įmanoma prezidentinė valstybė, tokiose kaip JAV, Prancūzija, ta pati Rusija, jeigu norite. Bet vargu ar jinai reikalinga - net manyčiau, kad atvirkščiai, nereikalinga, - Lietuvoje. Ir kai mes pabandysim atkurti balansą tarp valdžių ir jisai atsikurs, tai atsikurs ir toj pačioj prokuratūroj. Labai bloga tendencija, kai tas pats generalinis prokuroras jaučiasi priklausomas nuo vieno konkretaus asmens. Na, sakysim, ačiū Dievui, mes kol kas turim tokią prezidentę. Bet aš nežinau, kas, kada atsidurs toj vietoj. Va čia pavojingumą ir matau.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAS: Afganistano pietinėje Kandaharo provincijoje trečiadienio rytą sprogus sunkvežimiui žuvo mažiausiai trys policijos pareigūnai.
  • INDIJOJE: Indijoje nustatytų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius pastarąją parą padidėjo 22 752 ir pasiekė 742 417.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar prezidentas turėjo pasidalinti skėčiu su šalia šlampančiu berniuku?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar vis dar mintyse eurus verčiate į litus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +11 C

+7 +9 C

 

+10 +12 C

 +18 +20 C

+17 +19 C

 

+19 +21 C

3-4 m/s

2-3 m/s

 

3 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1290 PLN - 4.4683
RUB - 80.8888 CHF - 1.0643
GBP - 0.9015 NOK - 10.6428

Nuorodos