respublika.lt

Kalbame apie valstybines vaistines, nors per ketverius metus neišsprendėme tikrų problemų (10)

2020 rugsėjo 28 16:39:58
Eleonora Budzinauskienė, Elta

Seimui antradienį rengiantis priimti sprendimą dėl Farmacijos įstatymo pataisos, įteisinančios valstybines vaistines ligoninėse, pacientų atstovai teigia, kad ne valstybinių vaistinių steigimui dabar reikėtų skirti didžiausią dėmesį, ir pateikia ilgą sąrašą problemų, kurios per ketverius valdančiųjų kadencijos metus nebuvo išspręstos.

×
nuotr. 1 nuotr.
Kalbame apie valstybines vaistines, nors per ketverius metus neišsprendėme tikrų problemų. Eltos nuotr.

 

Lietuvos pacientų forumo pirmininkės Ievos Drėgvienės teigimu, valstybinės vaistinės pacientams yra visiškai neaktualus klausimas, nes jiems nekyla problema, kur įsigyti vaistus. Ji taip pat stebisi, kad siūlydami šią įstatymo pataisą politikai nepadarė jos poveikio analizės.

„Teigiama, kad neva pacientams sumažėtų vaistų kainos, bet mes tuo abejojame, nes prekybą kompensuojamaisiais vaistais ir taip kontroliuoja valstybė - būtent Sveikatos apsaugos ministerija derasi su gamintojais dėl kainų. Kaip mes galime tikėti jų teiginiais, kai nėra padaryta net poveikio analizė - nebuvome supažindinti su aiškiais paskaičiavimais ar įrodymais, kad vaistai išties pigs. Ministerijos specialistas viešai radijo laidoje taip pat patvirtino, kad jokia analizė nebuvo daryta. Negalime pasikliauti vien politikų žodžiu, kai svarstomi tokie reikšmingi pokyčiai sveikatos sistemoje", - komentuoja ji.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad valstybinės vaistinės ligoninėse dirbs visą parą, jos galės aptarnauti ne tik pacientus, besigydančius stacionare, bet ir gyventojus iš išorės.

„Visi suprantame, kad naujam dariniui bus reikalingi žmogiškieji ištekliai, infrastuktūra, tačiau tam papildomai lėšų nebus skiriama. Vadinasi, gydymo įstaigos valstybines vaistines turės steigti iš savo resursų, o jos gyvena ne iš ko kito kaip iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Jo lėšos yra skirtos pacientų gydymui, o dabar reikšminga dalis turės nutekėti valstybinių vaistinių steigimui ir jų darbuotojų išlaikymui", - teigia I. Drėgvienė.

Opiausių problemų sąrašas

Pasak pacientų atstovės, jų problemų sąraše rikiuojasi kur kas svarbesni klausimai nei valstybinių vaistinių projektas, tačiau per ketverius metus jie taip ir nebuvo išspręsti.

„Pacientams šiuo metu svarbiausias - kompensuojamųjų vaistų prieinamumas. Jiems reikia preparatų iš kuo įvairesnių veikliųjų medžiagų. Valstybė suvienodino vaistų kompensavimo lygį, tačiau tai darydama iš vienų pacientų atėmė, o kitiems davė. Pavyzdžiui, paėjusią savaitę girdėjome, kad priemokos už vaikams, kurie gyvena po inkstų ar kitų organų transplantacijos, reikalingus imunosupresantus išaugo dešimt kartų. Tėvai, nenorėdami rizikuoti vaikų sveikata, nekeičia medikamentų ir turi dar labiau atverti savo pinigines. Dėl to prieš priimant tokius sprendimus, pirmiausiai reikia pasverti jų naudą ir žalą pacientams", - pabrėžia ji.

Antrasis klausimas - inovatyvių vaistų prieinamumas. I. Drėgvienės teigimu, ministerijai nuolat tenka priminti, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas greičiau.

„Pacientams kartais tenka ir septynerius metus laukti, kol jiems reikalingi vaistai tampa prieinami. Pastebiu, kad net medikų teiginiai, jog vieni ar kiti vaistai yra gyvybiškai būtini, nebūna išgirsti politikų", - įsitikinusi Lietuvos pacientų forumo pirmininkė.

Dar viena problema, I. Drėgvienės manymu, yra bendradarbiavimo trūkumas. SAM pasiekia tiek pacientų, tiek medikų organizacijų balsai, tačiau į juos neatsižvelgiama - galutinį sprendimą dėl gydymo kompensavimo priima valdininkai, o paprastai tą sprendimą dažnai nulemia kaina arba pačių nustatytos taisyklės.

„Mūsų sąraše taip pat ir nuolat stringanti e. sveikatos sistema, kas gydytojams ir pacientams kelia daug rūpesčių. Visos mano vardijamos problemos yra viešai girdimos ir matomos, tačiau greitų sprendimų mes vis dar nesulaukiame", - sako ji.

Trečia problema, apie kurią kalba ypač onkologiniams pacientams atstovaujančios organizacijos, yra gydymo stebėsenos nebuvimas. Šiuo metu šalyje veikia Vėžio registras, už kurio pildymą paskirtas Nacionalinis vėžio institutas. Jis fiksuoja naujus susirgimus ir mirtis nuo tam tikrų onkologinių ligų. Tačiau pacientų atstovė teigia, kad kaupiamų duomenų apimtis yra per maža, be to, duomenys nuolat vėluoja.

„Turėtų būti sukurta onkologinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis sergančių pacientų gydymo stebėsenos sistema, kurioje būtų galima fiksuoti ne tik sergamumą ir mirtingumą, bet ir skiriamų vaistų veiksmingumą. Pavyzdžiui, tam tikram pacientui davus inovatyvių vaistų užregistruojamas, koks jų poveikis. Tai padarius paaiškėtų, ar skiriami vaistai iš tiesų padeda, kiek pacientų gyvybių jis išgelbėjo, o kiek patyrė vėžio recidyvą. Turėtume objektyvius duomenis, pagal kuriuos būtų lengviau priimti sprendimus, o pastarieji būtų grįsti statistika, ne politikų nuojautomis", - aiškina I. Drėgvienė.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUMAŽINO: Lietuva per penkerius metus alkoholio suvartojimą sumažino net 17 procentų, tačiau suvartojamo alkoholio kiekis vis dar 2 litrais viršija bendrą Europos vidurkį.
  • KROVINIAI: Klaipėdos uostas per aštuonis šių metų mėnesius perkrovė 29,35 mln. tonų krovinių – 2,9 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku.
  • PRODUKCIJA: Per sausio–rugpjūčio mėnesius visa pramonės produkcija sudarė 17,2 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 17,2%.
  • BAUDA: Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl svetimo „galimybių paso“ panaudojimo kaltu pripažino 49-erių metų Uzbekistano Respublikos pilietį, bei jam skyrė 100 MGL (5000 eurų) baudą.
  • VANDUO: Iki 2022 m. pabaigos „Vilniaus vandenys“ į infrastruktūros plėtrą, atnaujinimą ir veiklos skaitmeninimą ketina investuoti 108,7 mln. eurų.
  • PREZIDENTŪRA: Prezidentas Nausėda kviečia „išlyginti kampus“ santykiuose su Kinija.
  • ATLEIDIMAI: „Maxima“ darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 13 400 liepos mėnesį iki 12 616 rugsėjo 22 dieną.
  • VDU: Rugsėjo 23 – 25 dienomis VDU Žemės ūkio akademijoje vyks jubiliejinė 25-oji žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... “.
  • KAPITALAS: Vyriausybė pritarė Lietuvos dalyvavimui steigiant Baltijos šalių regioninį kapitalo rinkų plėtros fondą, kurio tikslas – didinti Baltijos valstybių mažų ir vidutinių įmonių finansavimo prieinamumą, taip pat plėsti Baltijos šalių kapitalo rinkas.
  • PAŠTAS: Pagrindinė Kauno centrinio pašto įveiklinimo galimybių studijos rekomendacija dėl šio unikalaus pastato išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms – čia įsteigti Architektūros centrą (institutą), vykdantį ir muziejaus funkcijas.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertinate LRT darbą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +10 C

+8 +13 C

 

+6 +15 C

+9 +14 C

+10 +14 C

 

+14 +15 C

0-10 m/s

0-10 m/s

 

0-10 m/s

       

Nuorodos