Kaip veikia negėrimo įstatymas?

- Dažnai politikai juodina mažesnes parduotuves, ypač esančias regione, kad šios egzistuoja tik todėl, kad parduoda alkoholį, esą visa jų klientūra yra vien spirituoto vyno ieškantys pirkėjai. Ar tikrai taip yra? - „Vakaro žinios“ paklausė trijų maisto prekių parduotuvių savininko, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininko Gintario STOŠKAUS.

- Mažesniuose miestuose į parduotuvę žmonės užeina ne tik apsipirkti, bet ir pabendrauti. Galbūt užsuka eidami į paštą ar iš bendruomenės namų. Tikrai nėra taip, kad žmonės stovi eilėje ir puola nuo 8 val. pirkti alkoholio. Turiu tris parduotuves ir tai galiu atsakingai pasakyti. Mažose parduotuvėse alkoholio pardavimas sudaro 35-60 proc. apyvartos. Mano parduotuvėse - apie 40 proc. Bet mažos krautuvės apyvarta per dieną - 500-600 eurų, o daugelio - vos 200-300 eurų. Tai kokią dalį sudaro alkoholio pardavimas? Apie 70 proc. šalies apyvartos surenkama prekybos centruose, kur dienos apyvarta būna apie 100 tūkst. eurų. Alkoholis tokiuose centruose sudaro apie 17 proc. apyvartos, t.y. 17 tūkst. Akivaizdu, kur iš tiesų vyksta didžioji prekyba.

- Ar alkoholio įsigijimo amžiaus cenzo padidinimas užtikrins, kad jaunesni alkoholio neįsigis, ypač žinant, kad kiekviename mieste yra tam tikrų vietų, kur ir dabar alkoholis parduodamas nepilnamečiams?

- Tikrai niekas nepasikeis. Nėra patikimų duomenų, kad padidinus amžiaus cenzą galima pasiekti kažkokių rezultatų. Tokį faktą pripažino ir buvusi Vyriausybė, kai buvo svarstomos analogiškos priemonės, kurios vėl pateiktos šiais metais. Net keistai atrodo, kai 18 metų jaunuoliui mes leidžiame prisiimti atsakomybę sudaryti įvairius sandorius, disponuoti turtu, tuoktis, turėti vaikų ir tarnauti šaliai, bet nepatikime jam apsisprendimo dėl alkoholio įsigijimo teisės. O jei mes sakome, kad žmogus subręsta tik 21 metų, tuomet tik tokių metų šaukime tarnauti ir reikalaukime atsakomybės už savo veiksmus.

- Alkoholio pardavimo laiko sutrumpinimas tikrai susijęs su mažesniu gyventojų alkoholio vartojimu?

- Ar kas nors žino, kad sutrumpinus alkoholio prekybos laiką pavyks pakeisti ir vartojimą? Iš kur tokios hipotezės, kad žmonės geria nuo 8 val. ryto ir baigia tik 22 val. vakaro. Nežinau, kaip situaciją vertina valdžios atstovai, bet akivaizdu, kad nėra kompleksinio vertinimo. Dabar kovojama ne su priežastimis, o su pasekmėmis. Parduotuvės, kurios parduoda alkoholį, nieko nelegalaus nedaro. Visos yra oficialiai gavusios licenciją tokiai prekybai, o jei jos padarytų pažeidimą, būtų nubaustos arba turėtų nutraukti prekybą. Tačiau formuojama nuomonė, kad dėl alkoholio vartojimo kaltos parduotuvės.

- Politikai tvirtina, kad pardavimo laiko trumpinimas ir amžiaus cenzo didinimas yra vienos pagrindinių priemonių kovai su alkoholiu visame pasaulyje.

- Nežinau, kodėl politikai meluoja, gal mano, kad mes kvaili ir negalime patys išsiversti iš anglų kalbos aktualių dokumentų. Iš tiesų Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kaip pagrindinę alkoholio vartojimo mažinimo priemonę įvardija sveikatos sistemos intervenciją. Su probleminiais atvejais turi dirbti gydytojai ir psichologai. Kitos priemonės: švietimas jau mokykloje, socialinė reklama, išgėrusių vairuotojų kontrolė, kainų ir kainodaros politika. Visur akcentuojama, kad visas priemones reikia taikyti remiantis statistiniais duomenimis ir tik viską gerai įvertinus. Bet dabar tai nepadaryta. Be to, amžiaus cenzo didinimas ir darbo laiko ribojimas pateikiami tik kaip papildomos priemonės. Tačiau pas mus pradedama būtent nuo jų.

Taip, Lietuvoje alkoholio vartojama tikrai per daug ir tai didelė problema, nes Lietuvoje 14 proc., arba kas 9 šalies gyventojas, turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Tačiau jau ketvirti metai alkoholio suvartojimo statistika vienam gyventojui mažėja.

- Jei valdžia tikrai norėtų kovoti su alkoholio vartojimo problema, turėtų naikinti pačias priežastis?

- Tikrai taip. Pripažinkime, kad nieko iš esmės nedaroma, nėra jokių rimtų darbų. Esu ilgametis prekybininkas, pergyvenęs ir Gorbačiovo antialkoholines kampanijas, ir draudimus prekiauti rugiapjūtės metu kaimo parduotuvėse. Prieš kokius 12 metų buvo laiko ribojimas, kai buvo galima prekiauti tik nuo 11 val. Rezultato nebuvo. Galiu drąsiai pasakyti, kad draudimu nieko nepasieksime. Pirmiausia turi būti išspręstos socialinės problemos.

Regionai šiandien merdi, čia turi atsirasti gerai mokamų darbo vietų. Regionuose uždarytos mokyklos, kultūros namai, net pašto skyriai, kur žmonės gali susitikti, ir tie naikinami. Pašalpomis auginame tinginių kartą, kurie dirbti nenori, geria, mėto vaikus į šulinį. O mes tada ieškome kažkokių nežinia kur slypinčių priežasčių. Bet reikia realiai žiūrėti į situaciją ir realiai ją vertinti. Nustokim maitinti tuos, kurie nenori dirbti, leiskime uždirbti tiems, kurie nori, sukurkime saugumo jausmą, padėkime jaunoms šeimoms ir reikės mažiau draudimų. Štai ir visos priemonės kovojant su alkoholio vartojimu.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“