Šios savaitės žmogus - premjero patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Mykolas MAJAUSKAS, pareiškęs, kad Lietuva daugelyje sričių lenkia visą pasaulį, ir pasiūlęs užsienio investuotojus vilioti patraukliu Šiaurės Europos tigro įvaizdžiu.
Tai - tik provokacija
- Baltijos tigru Lietuva jau buvo, bet krizė jį nustekeno. Ar neištiks toks pat likimas ir naujo žvėries?
- Naujas Lietuvos palyginimas su Azijos tigru vadinamu Singapūru - savotiška provokacija. Be abejo, mums iki jo dar toli ir reikia labai daug dirbti, kad judėtume ta kryptimi. Bet idėja ta, kad įvertinus mūsų infrastruktūros proveržius, Lietuva tikrai turi tendenciją lyderiauti ar bent jau siekti lyderystės aukštųjų technologijų srityje.
Juk ekonomikos teorija ir praktika rodo, kad reikia daryti ne tai, ką labiausiai mėgsti, o tai, ką moki daryti, stengiantis nuolat orientuotis į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą.
- Liaupsinate aukštąsias technologijas, bet realiai Lietuvoje šių technologijų sukuriama pridėtinė vertė tesudaro apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o štai ES - 13 proc.
- Nors pasiekimai kuriant pridėtinę vertę aukštųjų technologijų srityje regioniniu mastu iš tikrųjų kol kas nėra itin dideli, galimybės plėtoti šią sritį gana palankios. Investuojamos ES struktūrinių fondų lėšos į inovacijų ir technologijų plėtrą, vystomi mokslinių tyrimų centrai, paruošiama nemažai kvalifikuotų specialistų. Turime gerų gebėjimų įvaldyti aukštąsias technologijas ir itin plačiai išplėtotą informacinių technologijų infrastruktūrą. Lietuvoje yra platus optinių kabelių ir interneto prieigų tinklas, suteikiantis galimybę patogiai ir lengvai prisijungti prie interneto, greitai ir kokybiškai perduoti duomenis. Pavyzdžiui, mano žmonos tėviškėje Dzūkijoje, kur stovi trys trobos miške, įrengtas internetas.
Tikintis. Savimi
- Ar gyventojai realiai naudojasi tomis gėrybėmis?
- Jauni žmonės labiau linkę į inovacijas, jie sugeba greičiau išmokti, bet ir vyresni išmoks. Tai rodo mūsų turimi duomenys, kad didžioji dalis žmonių pajamų deklaracijas pildo internetu. Iš bankų gauname duomenis, kad 92 proc. pervedimų, bankinių operacijų atliekama elektroniniais kanalais.
- Ar pats tikite šiais skaičiais?
- Be abejo.
- Tai operacijų skaičius, bet bankai taip pat skelbia, kad internetine bankininkyste naudojasi ne daugiau kaip 65 proc. privačių klientų. O internetą namuose turi tik maždaug pusė gyventojų.
- Galima analizuoti įvairiais pjūviais. Jei pažiūrėsime į privatų sektorių, tai, “Eurostato” duomenimis, 95 proc. Lietuvos įmonių naudojasi internetu.
Dėl kokių pinigų kova?
- O kaip viešosios paslaugos elektroninėje erdvėje? Čia Lietuva lenkia tik Bulgariją ir Rumuniją. Estai jau ir balsuoja internetu, o pas mus net el.parašas neįgyvendintas.
- Nesu visai tikras dėl Bulgarijos ar Rumunijos. Mane informavo, kad proveržis buvo. Lietuvoje didelė dalis viešojo sektoriaus paslaugų yra teikiama internetu. El.parašo praktinis naudojimas gali gerokai pasistūmėti būtent dabar, kai išduodamose naujose asmens tapatybės kortelėse įrašomi (sertifikuojami) asmens duomenys. Ir žmonės, naudodamiesi šiomis kortelėmis, galės naudotis ir el.parašu.
Lyderystė, kurią turėjau omenyje, šiuo atveju rodo ne tai, ką mes iš tikrųjų turime, o tai, kokie esame: turime tendenciją, ambicijų ir galimybių lyderiauti būtent informacinių technologijų srityje. Lietuva yra žmogiškojo kapitalo ir fizinės infrastruktūros erdvė - reikiamas derinys investicijoms pritraukti. Reikia kviesti tarptautines kompanijas į Lietuvą ir siūlyti ją naudoti kaip vietą, kur jie gali diegti inovacijas ir aukštąsias technologijas, sukuriančias pridėtinę vertę. Doleris yra toks pat ir Lietuvoje, ir Baltarusijoje, ir Amerikoje, bet svarbu, kaip efektyviai tas doleris įdarbinamas. Mūsų žmonių kvalifikacija ir technologijos leidžia sukurti didelę pridėtinę vertę. Mums tik reikalingas stiprus kapitalas. O jis gali ateiti per užsienio investicijas, kurias turime aktyviai medžioti, nes konkurencija dėl jų yra itin didelė.
- Garsių firmų Lietuvoje nemažai. Ar galėtumėte konkrečiai pasakyti, kiek investavo ir darbo vietų sukūrė, pavyzdžiui, “Barclays”, o kiek projektą parėmė mūsų Vyriausybė? Arba “Microsoft”, IBM, “Mars”, IKEA, skandalingai garsėjanti “Siemens”?
- Negaliu tiksliai pasakyti, kiek kam skirta pinigų, bet esu tikras, kad valstybei per mokesčius sugrįš nepalyginti didesnės sumos. Svarbu, kad užsienio kompanijos ne tik kuria darbo vietas, bet ir atneša kompetenciją, diegia vakarietišką savo darbo kultūrą, papildomas inovacijas, investuoja į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
ES pinigai - svetimiems
- Todėl joms ir leista uždarbiauti Lietuvos sąskaita?
- Kuria prasme?
- Iš milijoninių valstybės užsakymų ir imant ES lėšas per čia vykdomus projektus. Ar žinote, kiek ES lėšų jos pasiima Lietuvos vardu?
- ES struktūriniai fondai nedalija lėšų, o skiria jas konkretiems projektams įgyvendinti. Paraiškas gauti lėšų teikia tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonės. Svarbu, kad projektai būtų naudingi šalies ūkiui, skatintų eksportą, investuotų į platformą Lietuvoje, kuri taptų kompetencijos centru, aptarnaujančiu ne tik Lietuvos, bet ir regiono klientus.
Aukštos kompetencijos darbuotojai yra turtas, kuris lieka mums. Tiesa, jei neišvažiuoja į užsienį.
- O kai išvažiuoja?
- Norėtųsi, kad, įgavę kompetencijos, tie žmonės nepaliktų Lietuvos arba bent jau nepaliktų ilgam. Ir kad grįžę atgal su dar aukštesne kvalifikacija turėtų galimybę čia pratęsti savo karjerą. Iš savo patirties žinau, kad nemažai karjerą Vakaruose padariusių lietuvių grįžo ar galvoja grįžti į Lietuvą. Todėl ir reikia pritraukti investicijas, pristatyti Lietuvą kaip proveržio šalį, išmokti suprasti savo pačių pranašumus.
Pasaka taps tikrove
- Deja, dauguma gyventojų nejaučia ir neturi galimybės naudotis tais pranašumais.
- Be abejo, ne visi, bet dauguma. Tačiau nežiūrėkime tik į šiandien ar metais į priekį. Pažvelkime daug toliau - kur mes norime būti, ir pagalvokime, kokių priemonių mums reikia užsibrėžtam tikslui pasiekti. Aš metu iššūkį nusistovėjusiam pesimistiniam požiūriui į ūkio raidos viziją, į investicijas, darbus ir aplinką. Galite mane vadinti svajotoju, bet tikrasis tikslas yra pakviesti diskusijai.
Iš žiniasklaidos reakcijos, nors ji ir nėra itin smagi, suprantu, kad mano iššūkis priimtas. Žmonės klausia savęs - ar tai gali būti tiesa, juk tai nesąmonė! O gal tiesa?
- Meluojate!
- Pateikiau tik faktus. Ir siūlau šiek tiek optimizmo, siūlau paieškoti galimybių, kaip situaciją vertinti teigiamai. Nežiūrėkite į vieną ar kitą Vyriausybę, ar politinę partiją. Pažiūrėkite, kokia šiandien yra Lietuva.
Įvertinę BVP pokyčius nuo 2000 m. iki 2010 m., pamatysite, kad Lietuva pagal BVP augimą (pernai IV ketvirtį) yra pirmame trejetuke Europoje. Mums reikia šiek tiek kitaip žiūrėti į šiuos procesus.
- Kada realybe taps pasaka apie Šiaurės Europos tigrą?
- Galbūt ne taip greitai, bet šia kryptimi aktyviai veikiama. Jau šį sekmadienį Vyriausybės delegacija su premjeru A.Kubiliumi priešakyje vyksta į JAV, kur numatyti ekonominiai susitikimai su garsių informacinių technologijų kompanijų - “Oracle”, IBM, HP, “Cisco”, “Facebook” - vadovais. Apie galimybes investuoti Lietuvoje jie išgirs ne iš bankų analitikų, o iš premjero.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"