Kaip 125 seimūnai savo politinę ateitį gelbėjo

Neeilinę Seimo sesiją galima vertinti pačiais įvairiausiais aspektais. Pavyzdžiui, būsimų Seimo rinkimų aspektu. Kaip parlamentinės partijos sugebėjo susieti Baltarusijoje šiuo metu vykstančią dramą ne tik su tarpvalstybiniais, tarptautiniais, bet ir su vietiniais priešrinkiminiais reikalais. Kas labiau šiuo aspektu sužibėjo? Valdančioji koalicija ar opozicija?

Pirmoji vieta - Linui Linkevičiui

Ir taip buvo aišku, kad smurto Baltarusijoje nepasmerkęs politikas taptų politiniu savižudžiu, o žmogiškai - moraliniu pašlemėku. Natūralu, kad normalus žmogus bet kokiais žmonių kankinimais baisisi. Tačiau baisėtis galima vaizdingai ir nevaizdingai. Neabejoju, kad būsimų rinkėjų vaizduotę labiausiai sužadino „socialdarbiečių“ kandidatas, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Perskaitęs susirinkusiems Lietuvos ambasadoriaus Baltarusijoje ataskaitą, kaip pusdienį praleido Minske, prie tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Laukė išleidžiamų protestuotojų kartu su dviem kunigais ir vienuole. Kartu su pačiais brangiausiais advokatais, teikusiais nemokamas teisines paslaugas. Klausėsi pasakojimų apie taikytą elektrošoką, replėmis lupamus dantis. Matė, kaip iškankinti žmonės bijojo pasakoti. Kai kurie elgėsi neadekvačiai, slapstėsi už vienuolės nugaros. L.Linkevičiaus perskaitytas ambasadoriaus liudijimas buvo toks vaizdingas bei morališkai sukrečiantis, kad geresnės priešrinkiminės kalbos nesugalvosi. Žodžiai - tiesiai į širdį. L.Linkevičiaus partinis bičiulis, senas politikos lapinas Gediminas Kirkilas, pirmininkavęs posėdžiui, matyt, irgi džiūgavo. Tik veido nesimatė po kauke. Kad ir kaip būtų, G.Kirkilas taip pat užėmė ne šiaip salėje sėdinčiojo, bet posėdžiui vadovaujančiojo poziciją. Kad rinkėjams nekiltų abejonių, jog „socialdarbiečiai“ užjaučia mušamus baltarusius daugiau nei „valstiečiai“? „Socdemų“ atskilėliai, niekaip neradę kokios nors itin aktualios priešrinkiminės temos, pagaliau gavo aktualią temą - Baltarusiją ir jos ateitį.

Gaila, kad L.Linkevičius ir nepartinė Ingrida Šimonytė atstovauja skirtingoms frakcijoms. Iškalbos požiūriu šis tandemas būtų sunkiai įveikiamas. I.Šimonytė savo ugningoje kalboje apeliavo į jaunesniąją vietinių rinkėjų auditoriją. Kaip jautėsi, kai buvo 13-15 metų. Kaip jai buvo pikta, kai „sunkiasvorės“ Vakarų šalys nenorėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybės.

Išsiryškintojai

Ir kitos parlamentinės partijos suprato, kad šioje neeilinėje sesijoje turi vyrauti aukšti moraliniai kriterijai. Tačiau tuo pat metu reikia kaip nors išsiskirti iš moralinius kriterijus irgi deklaruojančiųjų „minios“. Kad būtent tave įsidėmėtų rinkėjas. Matyt, tik dėl to socialdemokratas Algirdas Sysas itin susirūpino, kad Seimas šalia Baltarusijos nevyriausybinių, pilietinių organizacijų rėmimo įrašytų ir paramą nepriklausomoms profsąjungoms. Taip A.Sysas priminė savo rinkėjams, jog atėjo į Seimą iš profsąjungų susivienijimo. Jei būtų atėjęs iš teatro, ko gero būtų pareikalavęs, kad Seimas akcentuotų itin remiantis Baltarusijos teatralus.

Konservatorius Gabrielius Landsbergis, užsiminęs, kad Lietuva gali tapti Baltarusijai Islandija, visgi padarė nedovanotiną klaidą. Priminė, jog Lenkija jau skyrė pilietinei Baltarusijos visuomenei stiprinti 50 milijonų zlotų. „Skirkime bent 5 milijonus eurų“, - pasiūlė G.Landsbergis. Klaida. Milijonieriui nedera kalbėti apie milijonus, nes taip neturtingiems rinkėjams primena, kad pats yra milijonierius. Sukelia priešišką reakciją - pats duok.

Kita vertus, konservatoriai neeilinėje Seimo sesijoje itin stengėsi, kad būtent jie taptų patys svarbiausi reiškiant užuojautą bei susirūpinimą dėl Baltarusijos žmonių ateities. Nors rezoliuciją pasirašė visų parlamentinių partijų lyderiai. Žygimantas Pavilionis džiūgavo, kad mes būsime pirmieji. Mūsų pavyzdžiu seka Latvija, JAV, Ukraina ir kitų šalių parlamentai. Tik nepatikslino, kaip suprasti „mūsų“. Lietuvos parlamento ar Lietuvos konservatorių pavyzdžiu.

Dauguma Seimo narių kalbėjo ne baltarusių auditorijai, bet savo rinkėjams. Matyt, tik dėl to, kad labiau išsiryškintų, abu Mišriajai Seimo grupei priklausantys politikai - Povilas Urbšys ir Vytautas Bakas pareikalavo labiau išryškinti, jog A.Lukašenka dėl savo veiksmų būtų teisiamas ir sulauktų bausmės. „Jei A.Lukašenka yra nusikaltėlis, tą reikia įvardinti, - sakė V.Bakas. O „valstietis“ Egidijus Vareikis abejojo, ar individualios sankcijos yra pakankamai veiksmingos.

Vienintelis kalbėjęs baltarusiams

Frazės „tiesos akimirka“, „tauta reikalauja teisingumo“, „kas gali juos geriau suprasti, jei ne mes“ , „istorija mums suteikia dar vieną šansą apginti demokratiją“, „nėra kito kelio kaip demokratijos ir teisės viršenybė“ , „mūsų tautų bendra istorija“ yra tik priminimas rinkėjams, kad mes moraliai palaikome savo kaimynus. Baltarusiams iš tikrųjų kalbėjo tik „valstietis“ Tomas Tomilinas. Kalbėjo tiems, kurie 26 metus gal palaikė ir net žavėjosi A.Lukašenka. T.Tomilinas jiems sakė - nebijokite, pažiūrėkite į mus. Taip, mes darėme labai daug klaidų, bet jas sprendžiame. Mokykitės iš mūsų klaidų. Galėsite švietime nedaryti krepšelio eksperimento. Kai taikiomis priemonėmis priversite buvusį prezidentą trauktis, jūs patys galėsite pasirinkti vystymosi scenarijų - skandinavišką, vokišką, anglišką. T.Tomilinas neslėpė, jog baltarusių laukia akivaizdus geopolitinis pasirinkimas.

Nors Seimas demonstravo entuziazmą, mintis apie geopolitinį Baltarusijos pasirinkimą sklandė ore. Kad ir kaip būtų, Angela Merkel padėtį Baltarusijoje pirmiausiai aptarė su Vladimiru Putinu. Anot P.Urbšio, neturime įsijausti į gelbėtojų vaidmenį, nes tai išnaudos V.Putino propagandistai. Įteigs baltarusiams, kad jie yra tik Vakarų marionetės. O jei Baltarusija susilies su Rusijos Lukašenka, visi tapsime V.Putino šaškėmis jo žaidimo lentoje“. Gal jau tapome?