respublika.lt

Kaimą žlugdo politikų strategija (31)

2021 gegužės 22 11:50:56
Dalia BYČIENĖ

Ne naujiena, kad kaimai tuštėja. Pagrindinis valdžios atsakymas, kodėl tai vyksta, - nebėra gyventojų. Ar tikrai jų nėra? O gal nėra tik valstybės iniciatyvos sugrąžinti juos į kaimą? Apie tai kalbėjomės su Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininku Vytautu BUIVYDU.

×
nuotr. 1 nuotr.
Jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Buivydas iš politikų pasigenda ilgalaikės ūkininkavimo strategijos. Asmeninio Vytauto Buivydo albumo nuotr.

 


Statistika - išpūsta

Pasak Jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovo, ūkininkaujančių jaunųjų ūkininkų (iki 40 m. amžiaus) yra apie 12 proc. Europos Sąjungos mastu tai neblogas santykis. Jei tik tie duomenys atitiktų tiesą. Lietuvoje jauniesiems ūkininkams leidžiama statyti sodybą, nekeičiant žemės paskirties. Daugelis ta teise naudojasi. Bet jie nėra ūkininkai. Jie tiesiog jauni piliečiai, kurie stato pastatus. Daugiausia šie vadinamieji ūkininkai telkiasi prie didmiesčių. Jaunųjų ūkininkų sąjunga šį klausimą Seimo Kaimo reikalų komitete, Žemės ūkio ministerijoje kėlė ne kartą. Ir nieko. Galbūt ta pagražinta statistika kažkam reikalinga? Faktiškai tų, kurie tikrai dirbs kaime, plėtos žemės ūkio verslą, leis kaime šaknis, yra perpus mažiau, vos apie 6 proc.

Priežasčių, kodėl taip mažėja ūkininkaujančio jaunimo, ne viena. Pirma - daug ūkininkų „iškrenta" iš statistikos dėl amžiaus, o naujų neateina. Antra - žmogus pabando kurti ūkį ir paaiškėja, kad žemdirbystė ne jo pašaukimas. Trečia - jis nė neketino ūkininkauti. Pasistato namą ir po kelių metų atsisako ūkininko statuso. „Jei per ateinančius 12 metų dar tiek pat neteksime, nebeturėsime perspektyviausių kaimo gyventojų, jaunų ūkininkų", - teigia V.Buivydas.

Prasilenkia su logika

Pasak V.Buivydo, ūkininkauti jaunus žmones atgraso ilgalaikės strategijos nebuvimas. Lyg žaibas trenkė šių metų balandžio 1 d. naujojo žemės ūkio ministro įsakymas, draudžiantis laukuose palikti susmulkintą ir tolygiai paskleistą žolę. Naujoji tvarka ūkininkus verčia keisti technologijas. O dėl ko? Su tuo tiesiogiai susidūrė gyvulininkystės ir bitininkystės ūkiai.

„Skambina man bitininkas, ūkininkauja jis jau beveik 10 metų, turi 40 hektarų pievų, kuriose laiko 200 avilių. Vasaros pabaigoje žolę pievose jis susmulkindavo ir paskleisdavo. Pagal naująją tvarką smulkinti žolę neleidžiama, ją reikia nupjauti ir išvežti. Žmogus klausia, ką daryti?

Pirmas dalykas, jis neturi pinigų nusipirkti naujos technikos, o svarbiausia - turi keisti nusistovėjusią ūkininkavimo tvarką. Kur dėti bitininkui nuo 40 hektarų nušienautą žolę, kuri jam nereikalinga auginant bites?

Kita vertus, kas padengs papildomus kaštus, atsirandančius dėl naujų darbų? Kitose Europos Sąjungos šalyse reikalavimo smulkinti susmulkintą žolę nėra, priešingai, tai net skatinama. Juk tai - organinė trąša.

Žemės ūkio ministras aiškina, kad žolės mulčas trukdo paukščiams. Esą žolę išvežti rekomenduoja mokslininkai. Mūsų sąjungoje taip pat yra jaunų mokslininkų ir jie norėtų išgirsti, ką ministrui patarę mokslininkai tyrė. Sutikčiau, jei galvijų neturintis ūkininkas žolę smulkintų. Taip, reikėtų peržiūrėti, ar jam priklauso gauti išmokas. Bet kai vykdoma veikla, auginami gyvuliai, bitės, kur čia problema? Galų gale, kur tokius žolės kiekius dėti?" - stebisi ūkininkaujantis Jaunųjų žemdirbių sąjungos vadovas V.Buivydas.

Žemės ūkio strategų reikalavimai ne visiems vienodi. Iš bitininkų reikalaujama žolę nupjauti ir išvežti, o grūdininkai skatinami palikti šiaudus laukuose. „Žemdirbių nusivylimas didėja. Dabartiniai reikalavimai tarsi skatina laukus daugiau purkšti, tręšti, o ne laikytis natūralumo. Lietuvoje kažkodėl nenorime natūraliomis priemonėmis gerinti dirvožemio derlingumą, nors tai prasilenkia su ES keliamais žaliojo kurso tikslais", - pastebi ūkininkų atstovas.

Užkaltų langinių metas

Pasak V.Buivydo, labai norėtųsi, kad kiekviena valdžia, pasibaigus kadencijai, prisiimtų atsakomybę dėl nykstančių ūkių, bet taip nėra. Mažėja ne tik jaunųjų ūkininkų ūkių, apskritai mažėja žemdirbių. 2008 m. buvo skaičiuojama 352 tūkst. žemdirbių ūkių, o 2020 metų pabaigoje - tik 154 tūkst. Kur problema? Problema ta, kad nekeliamas tikslas padėti smulkiems ir vidutiniams šeimos ūkiams, o tik stambiausiems. „Ar normalu, kad 20 proc. pareiškėjų pasiima 80 proc. investicijų? Daug interesų, pagundų, kurioms ministrai pasiduoda, o visuomenei nuo to tik blogiau. Kai kaime nebelieka jaunų žmonių, nyksta mokyklos, darželiai, kaimai tampa vasarkaimiais. O jei kaimas nutolęs nuo didesnio miesto, ten, susipirkusios pusę sodybų ir visą žemę, dirba viena-trys bendrovės.

Baltoji knyga liko praeičiai

Žemės ūkio plėtros Baltojoje knygoje buvo numatyta, kad iki 2030 m. kaimo vietovėse gyvens ne mažiau kaip 36 proc. Lietuvos jaunimo ir tai sudarys 25 proc. ūkininkaujančių. Kaip tai pasiekti, jei žengiama atgal?

„Baltoji knyga buvo sudaryta Žemės ūkio ministerijai vadovaujant Giedriui Surpliui. Jaunieji ūkininkai palaikė iniciatyvą skatinti jaunus žmones ateiti į kaimą. Tikėjomės, kad G.Surplys iškeltus tikslus galės įgyvendinti. Atėjo kita valdžia, o mes vėl miname slenksčius ir įrodinėjame, kad kaimui reikia jaunų žmonių. Visi lyg ir supranta, kad reikia, bet sprendimai prieštarauja.

Yra galimybė paremti jaunuosius ūkininkus, skiriant jiems didesnę tiesioginių išmokų voko dalį. Europos Komisija valstybėms narėms leidžia jauniesiems ūkininkams skirti 2-8 proc. tiesioginių išmokų voko dalį. Jei būtų tikslas skatinti jaunimą, Lietuva vidutiniškai skirtų bent 4-5 proc. Pradedantys ūkininkai dabar gauna mažiausią galimą dalį - 2 proc. Jaunam, nuo nulio pradedančiam ūkininkui tikrai sunku konkuruoti su pažengusiais ūkiais, todėl jam didesnė parama ne reikalinga, bet būtina. Kai esi silpnas ir įkrenti į bendrą katilą, tave greitai suvalgo. Ir dėl to turime žiauroką statistiką. Per praėjusius 12 metų 55 proc. jaunų ūkių valdytojų tiesiog dingo iš Lietuvos. 2020 m. buvo 18 850, o 2008 metais jaunųjų ūkininkų skaičiuota daugiau kaip 41 tūkst.", - sakė V.Buivydas.

„Jei toks skaičius jaunų ūkininkų ir toliau dings iš šalies, kokią turėsime Lietuvą? Kai jaunam žmogui suteiki galimybę kurtis, jis leidžia šaknis, modernizuoja ūkį, kuria šeimą, augina būsimą kartą, kuri leis šaknis į kaimą. Mums to ir reikia. Dabar vyksta kaimų tuštėjimas. Jei neskatinsime jaunų žmonių grįžti prie žemės, neskirsime jiems didesnio dėmesio, Lietuva taps dykuma. Užkalti langai, aplink vientisi plotai, dirbami stambių bendrovių. Ar mes to norime?", - kelia klausimą žemdirbių atstovas.

Grįžk, jei turi nuo ko pradėti

Girdime, grįžta jaunimas iš užsienio, kuriasi kaimuose. Ar tikrai?

Pasak V.Buivydo, grįžta tie, kurie pragyveno užsienyje dešimtmetį, užsidirbo pinigų ir turi už ką kurtis. „Visi nori grįžti į savo Tėvynę. Pats buvau emigrantas, išgyvenau šešerius metus Anglijoje ir žinau jausmą, kai esi ten iš pareigos užsidirbti, kad galėtum Tėvynėje kurti verslą, išsilaikyti. Visi esame savo šalies patriotai, bet sąlygos nėra tokios, kad visi veržtųsi grįžti. Dažnai būna, jog svarsto žmogus grįžti, parvažiuoja, pabando ir su liūdesiu atsisveikina: „Gaila, nebegaliu prisitaikyti ir susitaikyti."

Jeigu tik būtų geresnės galimybės, didesnis dėmesys grįžtantiems ir geresnės verslo sąlygos su ilgalaikiais tikslais, be nuolatinių kaitaliojimų, į kaimą grįžtų daugiau jaunimo. Dabar ūkininkai yra tapę politinėmis aukomis. Vienas ministras vadovauja vienaip, atėjo kitas - kitaip. Visi laukiame ir niekaip nesulaukiame ilgalaikės strategijos", - pastebi jaunimo atstovas.

Pasak V.Buivydo, jauniems ūkininkams pradėti grūdininkystės verslą neįmanoma. Kita vertus, to skatinti ir nereikėtų. Lietuvoje grūdininkystės ūkiai dominuoja, o ši žemdirbystės šaka intensyviame ūkininkavime kuria mažiausią pridėtinę vertę viename hektare. Jaunieji ūkininkai, neturėdami daug hektarų, užsiima kita veikla: kuria šiltnamių ūkius, vysto daržininkystę, sodininkystę, gyvulininkystę. Šios veiklos kuria didesnę pridėtinę vertę. Bet be pagalbos jauniems labai sunku atsistoti ant kojų.

Kai rašinys buvo parengtas spaudai, V.Buivydas informavo, kad Jaunųjų ūkininkų sąjunga gavo Europos žemės ūkio komisaro Janušo Voicekovskio (Janusz Wojciechowski) atsakymą Europos Komisijos vardu. Jis informavo, kad žolės smulkinimas-mulčiavimas yra žemės ūkio praktika, kurios tikslas - didinti dirvožemio derlingumą, gerinti jo būklę, slopinti piktžolių augimą ir apsaugoti žemę nuo invazijos.

Tačiau Žemės ūkio ministerija atšaukti savo reikalavimų neketina.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (31)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar dabar jau skubėsite skiepytis, kai valdžia imsis dar griežtesnių priemonių?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Liko savaitė iki Olimpiados pabaigos. Kaip manote, ar lietuviai gaus medalių?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +17 C

+13 +17 C

 

+15 +19 C

+19 +24 C

+14 +20 C

 

+19 +20 C

0-5 m/s

0-7 m/s

 

0-7 m/s

       

Nuorodos