K. Navickas išsaugojo postą – Seimas pritarė ministro atsakymams į interpeliacijos klausimus

Ministru nepasitikinti opozicija reiškė „didelį susirūpinimą kritine padėtimi žemės ūkio sektoriuje", abejoja ministro sugebėjimais situaciją suvaldyti.

Seimo plenarinių posėdžių salėje vykusios interpeliacijos metu opozicijos atstovai griežtai kritikavo ministro darbą.
„Jei praeitos interpeliacijos metu dar buvo galima sakyti, kad galbūt yra kažkokios bėdos dėl ministro nesupratimo (nes jis tikrai nėra žemės ūkio srities specialistas), gal dėl silpnos komandos, gal dėl kažkokių praeities nepadarytų darbų, dabar 2,5 metų ministras turi portfelį, komandą, kuri keitėsi ne kartą", - interpeliacijos proceso pradžioje kalbėjo vienas jos iniciatorių Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" narys Kęstutis Mažeika.

Jis kalbėjo, kad Lietuvoje mažėja ūkių, K. Navickas neįgyvendino pažadų remti smulkiausius ūkininkus, ieškoti naujų rinkų. Parlamentaras kritikavo ir pirmadienį prasidėjusį pasėlių deklaravimą, kadangi, anot jo, neveikiant sistemai kol kas dar nei vienas ūkininkas pasėlių dar negali deklaruoti.

„Tai, ką, premjere, jūs teigėte suteikdama tą paskutinį šansą, dabar matome, kad tas darbas nebuvo padarytas", - teigė K. Mažeika, omenyje turėdamas savaitės pradžioje pasirodžiusią informaciją, jog premjerė Ingrida Šimonytė ministrą pašalins, jei deklaravimas nebus sklandus.

K. Mažeika taip pat paminėjo iš pareigų pasitraukusį I. Šimonytės patarėją žemės ūkio klausimais Igną Jankauską, kuris atsistatydindamas teigė, kad Lietuvos žemės ūkis yra „didžiausioje žemės ūkio krizėje nepriklausomos šalies istorijoje".

„Tas jo pareiškimas atsako į daugybę klausimų, nes Vyriausybėje nežinau kito žmogaus, kuris bandė tą situaciją spręsti, padėti žemdirbiams spręsti situacijas. Šiai dienai to ryšio, kompetencijos visiškai nėra", - teigė K. Mažeika.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Giedrius Surplys sakė, jog neatsistatydindamas K. Navickas rodo, jog jam nerūpi žemdirbių keliamos problemos.

„Klausimas buvo kiek turi tęstis žemdirbių streikai, kad ministras atsistatydintų. Atsakymas, kurį išgirdome ir perskaitėme: „norėčiau pabaigti kadenciją ir dirbti dar vieną kadenciją". Kaip tai suprasti - kad žemdirbiai turi streikuoti dar dvi kadencijas, ar kad ministrui yra dzin ant Lietuvos žemdirbių ir jų problemų", - dėstė G. Surplys.
Jis kritikavo ministrą, esą ŽŪM pavėlavo pateikti paraišką ES dėl paramos nukentėjusiems pieno ūkiams, neskyrė 4 mln. eurų nepanaudotų paramos ūkių modernizavimui lėšų.

Darbo partijos frakcijos Viktoras Fiodorovas pažymėjo, kad protestuoja „praktiškai visas sektorius".

„Akivaizdu, kad ministrą palaiko nebent tie žemdirbiai, kurie priklauso nuo mažareikšmės ministro paramos. Kiti protestuoja ir tikisi, kad interpeliacija pasibaigs sėkme", - teigė V. Fiodorovas.

Jis taip pat kreipėsi į valdančiąją Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakciją, teigdamas, jog kovo pabaigoje prieš ŽŪM reakciją į pieno krizę protestavo ir TS-LKD priklausantys žemdirbiai.

„Tie žmonės, kurie protestavo čia prieš kelias savaites, jie tikrai nėra suvaryti opozicijos. Daugybę teko pastebėti atvažiavusių ūkininkų, žemės ūkio specialistų, kurie būtent yra konservatoriai. Vieni pagrindinių žmonių, kurie lipo į tribūną, buvo būtent konservatoriai", - kalbėjo politikas.

K. Navickas: naivu tikėtis mažesnio dėmesio aplinkosaugai

Savo atsakymus pats ministras pradėjo patikinimu, kad pasėlių deklravimas vyksta pagal planą.

„Neplanuotų dalykų kol kas neturime. Kad sistema pirmas dvi savaites veiks dalinai, informavome iš anksto", - teigė K. Navickas.

Dėl į žemės ūkį diegiamos aplinkai draugiškos politikos kritikuojamas ministras dėstė, kad „būtų naivu" tikėtis, jog visuomenės dėmesys aplinkosaugai ir gyvūnų gerovei ateityje mažės.

„Yra poslinkis žemės ūkyje link aplinkosauginių dalykų, gyvūnų gerovės. Bet kol kas tai švelnus poslinkis. Kalbant ne politinėmis frazėmis, darbiniuose susitarimuose, randame ir manau rasime bendrą kalbą ir su ūkininkais", - teigė K. Navickas.

Jis pažymėjo, kad aplinkosaugos priemonėms - ekoschemoms - 2023-2027 metais kasmet bus skiriama 25 proc. viso 3 mlrd. eurų dydžio metinio išmokų biudžeto. Naujajame žemės ūkio strateginiame plane, anot K. Navicko, pavyko suderinti tikslus apsaugoti gyvąją gamtą ir dirvožemį bei skatinti gamybą.
Jis pabrėžė, kad nuo 2004 m. bendroji žemės ūkio pridėtinė vertė padidėjusi 3,5 karto, o pernai metai ūkiams nebuvo kriziniai. Vis tik, pasak K. Navicko, šiemet nukritus pieno, grūdų kainoms rinkose, laukia „tikrai ne pats lengviausias laikotarpis".

„Dėl to stebime su visa atsakomybe ir dėmesingumu būname kartu su ūkininkais. Nepalikome jų, nepaliksime ir ateityje", - kalbėjo ministras.

Šiemet kilusi vadinamoji pieno krizė, pasak jo, buvo „laiku nepriimtų veiksmų pasekmė", kadangi iki šiol maži ūkiai Lietuvoje nesikoperavo, todėl neturi didelės derybinės galios. K. Navickas sako, kad reaguojant į tokią padėtį 8 mln. eurų parama skirta smulkiausiems ūkiams.

Jaučia pareigą likti ministru

Pats K. Navickas pateiktuose atsakymuose tikina neturįs abejonių dėl per savo kadenciją nuveiktų darbų ir trauktis iš posto neketina. Jis teigia jaučiantis pareigą tęsti pradėtus pokyčius, todėl prašo opozicijos juo pasitikėti.

„Padėti labai geri pamatai žemės ūkio transformacijai ir klestėjimui, tai sustiprins mūsų žemės ūkio konkurencingumą. Norint šio klestėjimo sulaukti ir juo pasidžiaugti, prašau Jūsų termino visai šiai kadencijai, o geriausia - ir dar ketveriems metams papildomai, nes svarbiems pokyčiams reikia laiko. Jaučiu pareigą likti ministru ir tęsti pradėtus svarbius darbus, kuriančius pokytį žemės ūkio sektoriuje", - atsakymuose dėsto K. Navickas.

Pasak jo, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dalies ūkininkų ir opozicijos kritikuojama, nes ėmėsi „daugelį metų nejudintos" žemės ūkio sistemos pertvarkos, ją skaidrina.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį parlamente žurnalistams tikino, kad nors kai kurie ministro sprendimai galėtų būti kiek kitokie, tačiau esą ne žemės ūkio ministro kaltė, kad tiek ES, tiek ir Vyriausybės programose yra numatytas prisitaikymas prie žaliojo kurso.

Vis dėlto šią savaitę ji užsiminė, jog „turės pagrindo kelti klausimus" K. Navickui, jei šiam nepavyks sėkmingai įgyvendinti pasėlių deklaravimo proceso.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį sakė, kad jos vadovaujamo Liberalų sąjūdžio frakcija nemato priežasčių pašalinti K. Navicką iš posto. Vis tik, ji neatmetė, kad frakcijoje „gali atsirasti atskiroji nuomonė" ir pripažino omenyje turinti Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininką Viktorą Pranckietį.

K. Navickas neigia, kad žemės ūkis yra „didžiausioje krizėje"

Ministras taip pat atmeta interpeliacijos tekste minimą teiginį, jog „esame didžiausioje žemės ūkio krizėje", kurį atsistatydindamas išsakė buvęs premjerės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas.

K. Navicko teigimu, statistika esą rodo priešingai - 2022 m., lyginant su 2021 m. bendra žemės ūkio sukurta bendroji pridėtinė vertė išaugo 44 proc. arba 3,5 karto lyginant su 2004 m., žemės ūkio produktų ir maisto eksporto vertė - atitinkamai 29,4 proc. ir 9,1 karto.

Ministras kartu pažymi, kad pirmadienį prasidėjusiam pasėlių deklaravimui ruoštasi „ne vieną ir ne du mėnesius", esą ūkininkams ir savivaldybių specialistams tiksliniai informaciniai seminarai ir mokymai organizuoti nuo kovo, o jų metu identifikuotos didžiausios problemos ir poreikiai.

Anot jo, siekiant palengvinti deklaravimą ūkininkams ŽŪM internetiniame puslapyje parengta 200 dažniausiai užduodamų klausimų skiltis, sukurta el. pašto dėžutė, bus nuo šio ketvirtadienio vykdomos kassavaitinės konsultacijos.

Dar ministras priminė, jog sprendžiant vadinamąją pieno krizę, parengė 8 mln. eurų finansinės pagalbos priemonę, kuria gali pasinaudoti 90 proc. šalies pieno ūkių. Jis teigė, jog „pieno krizės priemonių paketą" papildys Europos Sąjungos paramos priemonės smulkiesiems pieno ūkiams, pieno ūkiams modernizuoti, ūkininkams, kurie bent metus priklauso pripažintiems kooperatyvams.

Ministras taip pat tikina, kad ministerija sugebėjo rasti „optimalų balansą" tarp gamybos ir aplinkosaugos reikalavimų.

Vienu svarbiausių ir didžiausių savo kadencijos darbų K. Navickas įvardija parengtą ir su Europos Komisija suderintą 4,3 mlrd. eurų dydžio Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginį planą. Strategija, pasak jo, nepaisant didelių ES žaliojo kurso tikslų, orientuota į žemės ūkio gamybos skatinimą ir apsirūpinimą maistu.

Tarp kitų pasiekimų K. Navickas paminėjo sėkmingas pagalbos priemones paukščių, kiaulių ir daržovių augintojams COVID-19 pandemijos metu, parengtą ir Europos Komisijos patvirtintą Europos jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo 2021-2027 metų programą, pirmą kartą ūkininkams pasiūlytą galimybę steigti regioninio lygmens logistikos centrus.

Be to, pasak ministro, ŽŪM su EK sugebėjo suderinti ir pakoreguoti daugiamečių pievų referencinių dydžių skaičiavimo metodiką, skyrė didelį dėmesį žemės ūkio institucijų efektyvumui ir skaidrumui didinti.