Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad konkrečios priemonės, kaip NATO sustiprins savo rytinių narių apginamumą, bus nustatytos iki liepą Varšuvoje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo.
Briuselyje posėdžiaujantys NATO šalių gynybos ministrai trečiadienį politiniu lygiu sutarė dėl papildomų karinių pajėgumų buvimo rytinėse Aljanso valstybėse atgrasymo tikslais. Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, konkretūs pajėgumai bus formuojami gavus NATO karinio komiteto patarimą.
„Tikimės, kad iki Varšuvos viršūnių susitikimo toks patarimas bus pateiktas", - Eltai telefonu ir Briuselio sakė J. Olekas.
Dar prieš prasidedant NATO ministrų susitikimui britų spauda pranešė, kad Jungtinė Karalystė, JAV ir Vokietija į Baltijos šalis, taip pat Lenkiją, Rumuniją bei Bulgariją būtų pasirengusios rotaciniu pagrindu nusiųsti po vieną batalioną (500-1000) karių. Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Maiklas Felonas (Michael Fallon) taip pat paskelbė, kad Londonas į Baltijos jūrą atsiųs 5 laivus, kurie budės NATO priešmininių laivų grupėje, bei dalyvaus pratybose.
Po Rusijos 2014 m. įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos ir prasidėjusio karinio konflikto Donbaso regione, NATO ėmė rengti daugiau karinių pratybų savo rytinio flango valstybėse, Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje taip pat buvo įkurti Aljanso štabai - pajėgų integravimo vienetai. JAV Lietuvoje nuolatos rotuoja kuopos dydžio pajėgas, yra iš anksto dislokavusi sunkiosios karinės technikos.
