respublika.lt

J.Džiugelis" darbas „valstiečių“ ir konservatorių frakcijose skiriasi kaip diena ir naktis (27)

2020 vasario mėn. 25 d. 09:07:39
Dainora Karklytė, Elta

Seimo narys Justas Džiugelis, kalbėdamas apie pasiruošimą Seimo rinkimams, sako, kad jau yra apsisprendęs dėl savo dalyvavimo – į šiuos rinkimus eis būdamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše, tačiau neatmeta galimybės kažkada įstoti ir į partiją.

×
nuotr. 1 nuotr.
Seimo narys Justas Džiugelis. Irmanto Siadrevičiaus nuotr.

 

Dviejose oponuojančiose Seimo frakcijose dirbęs parlamentaras taip pat teigia, kad atmosfera „valstiečių“ ir konservatorių frakcijose skiriasi kardinaliai. Kartu jis pažymi, kad politikų važinėjimas po regionus prasidėjus rinkimų kampanijai yra veidmainystė. Tokie vizitai, anot J. Džiugelio, turi būti Seimo nario rutina, o ne tik pasirodymas prieš rinkimus.

Naujienų agentūrai ELTA duotame interviu Seimo narys taip pat kalbėjo apie savo patirtį bendraujant su gyventojais regionuose, apžvelgė neįgaliesiems ir socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms aktualius nuveiktus ir vis dar būtinus įgyvendinti darbus bei išreiškė viltį, kad rinkėjai nebalsuos už partijas, pasiskelbusias gelbėtojais.

- Buvę LVŽS frakcijos nariai jau atskleidė savo politinius planus – Dovilė Šakalienė Seimo rinkimuose dalyvaus su socialdemokratais, Mindaugo Puidoko planai taip pat aiškūs – jis į rinkimus eina su Darbo partija, o štai Povilas Urbšys Panevėžyje kels kandidatūrą savarankiškai. Apie planus prakalbo ir kiti jūsų buvę kolegos. Ar jau pats esate apsisprendęs?

- Iš tikrųjų neslėpsiu, turėjau tokių labai rimtų pamąstymų, ypač tuo laikotarpiu, kai buvau Mišrioje Seimo narių grupėje, nes daugiau nei pusę metų aš ten buvau, o dabar jau prieš šiek tiek daugiau nei metus prisijungiau prie Tėvynės sąjungos frakcijos. Tų minčių buvo įvairių, bet galutinis mano sprendimas yra, kad aš visgi sieksiu būti perrinktas antrai kadencijai.

- Ar rinkimuose dalyvausite su konservatoriais? Kokia forma? 

- Taip, aš dalyvausiu su Tėvynės sąjunga, nes manau, kad tai yra pati stabiliausia ir tvariausia politinė jėga. Tuo įsitikinau metus laiko dirbdamas su jais. Ketinu dalyvauti su jų partija būdamas nepartinis.

- Ar turite planų kažkada stoti ir į partiją?

- Aš neatmetu tokių galimybių, bet šiuose rinkimuose, esu perspėjęs ir partiją, planuoju dalyvauti kaip nepartinis.

- Ar tiesa, kad kandidatuosite į Seimą Vilniaus rajone?

- Jūsų informacija yra iš dalies teisinga dėl to, kad Vilniaus rajono skyrius yra mane iškėlęs kaip kandidatą, bet galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Pajuokaudamas sakau – aš mėgstu gyvenime iššūkius. Žinant tai, kad Vilniaus rajonas nėra pati palankiausia apygarda. Vėlgi galutiniai sprendimai dar nėra priimti, bet skyrius mane iškėlė.

- Sakote, kad mėgstate iššūkius. Ką galite pasiūlyti rajonui, kuriame dominuoja lenkų tautybės gyventojai?

- Aš manau, kad Seimo narys, kandidatuodamas į Seimą, neturi siūlyti kažko rajonui. Seimas yra nacionalinė valdžios institucija ir Seimo nariai visų pirma turėtų atstovauti visos šalies ir piliečių interesams. Kitas dalykas, šiuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) save pozicionuodama, kaip vienintele ir neišstumiama alternatyva mažumoms, iš tiesų neatstovauja lenkams taip, kaip derėtų daryti tai partijai, kuri sako, kad jai yra svarbios tautinės mažumos.

Ne paslaptis, aš bendrauju su daugybe žmonių – ir su lenkų, ir su lietuvių tautybės, ir lenkų bendruomenė akivaizdžiai sako, kad jie yra šios politinės jėgos pamiršti, ir ši politinė jėga iš tikrųjų pati eskaluoja tam tikrus politinius konfliktus, nes pats politinis konfliktas tarp lietuvių ir lenkų yra naudingas ir netgi būtinas šiai politinei jėgai tam, kad apskritai ji išsilaikytų politinėje padangėje.

Daug Lietuvoje gyvenančių lenkų taip pat norėtų matyti tam tikrą atsvarą arba partiją, kuri atstovautų ir šiai daliai rinkėjų. Aš tikrai neatmetu tos galimybės bendrauti su įvairių tautybių žmonėmis ir girdėti jų lūkesčius.

- Rajonas, kaip ir pats sakote, rinkimuose kelia iššūkių. Kaip vertinate Vilniaus rajono opozicijos kritiką dėl lietuvių diskriminacijos tautiniu pagrindu?


- Tai yra visiška tiesa. Vilniaus rajonas, ypač šiaurinė miesto dalis, plečiasi, ten yra daug naujakurių, daug jaunų šeimų, bet jų interesai nėra atliepiami. Pradedant nuo mokyklų, darželių, baigiant galų gale infrastruktūros klausimais. (...) Infrastruktūra yra tikrai tragiškos būklės, bet administracija nekreipia dėmesio į šias lokacijas, vietas, todėl, kad ten nėra LLRA-KŠS rinkėjų.

- TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis neslepia, kad laukia Ingridos Šimonytės atsakymo dėl kvietimo vesti konservatorių sąrašą į rinkimus. Pati politikė atsakyti neskuba. Ką matytumėte sąrašo lyderiu jūs?


- Aš matyčiau lyderiu tą, kas imsis lyderystės. Kaip žinoma, I. Šimonytei ta pozicija vesti sąrašą yra pasiūlyta, aš manau, kad reikia pagarbiai palaukti jos sprendimo ir anksčiau ar vėliau tai jau bus aišku.

- Ar partija dar turi laiko ne tik apsispręsti dėl sąrašo lyderio, tačiau ir apvažinėti regionus?


- Aš manau, kad tikrai nevėluojame. Antra vertus, kai kurių politikų kruizai po Lietuvą man kelia tam tikrą šypseną, nes manau, kad pradėjimas rinkimų kampanijos, nekreipiant dėmesio į regionus per visą kadenciją, tai yra tam tikra veidmainystė. Aš trejus metus važinėju po Lietuvą, nepriklausomai nuo to, ar tai yra rinkimų, ar ne rinkimų metai. Manau, kad viena iš pagrindinių Seimo nario funkcijų ir darbų būtent yra bendravimas su rinkėjais. Aš kiekvieną penktadienį pats inicijuodavau įvairius susitikimus su bendruomenėmis periferijose, ne didmiesčiuose tam, kad nuvažiavus į vietą, galima būtų ir padėti išspręsti problemas čia ir dabar – būnant vietoje ir prie vieno stalo susisodinus miesto atsakingus politikus, nevyriausybininkus bei žmones. Dar viena misija tokių kelionių visuomet būdavo visuomenės informavimas, nes pastebėjau, kad labai dažnu atveju žmonės nežino savo teisių ir tiesiog nežino, į ką galėtų pretenduoti, į kokią valstybės pagalbą, paramą ar kitus dalykus.

Aš manau, kad tai turėtų būti nuolatinis procesas to bendravimo su žmonėmis, o dabar atsigręžti į rinkėjus prieš pat rinkimus, finišo tiesiąją... Man atrodo, kad tai nėra toks labai sąžiningas veiksmas.

- Sakote, kad dažnai lankotės regionuose. Kaip mažesnių miestų gyventojai vertina šalies vidaus politiką?

- Jaučiasi nusivylimas ir labiausiai jaučiasi dėl to, kad žmonės puikiai mato, kada yra fokusuojamasi į asmeninių sąskaitų suvedimą, į kažkokias keršto kampanijas ir akcijas bei labai mažai dėmesio skiriama tų žmonių, lyderių, kurie turėtų fokusuotis į realius sprendimus, darbus. Dėl to yra didžiausias nusivylimas, man net paprasti žmonės sako: „Kas čia per Santa Barbaros?“. Aš manau, kad tai yra apskritai didžiausia šios kadencijos gėda, kad mes nusileidome iki tokių asmeninių kovų, karų ir negalvojama apie valstybės ateitį, o (...) naudojama galia, politika kaip asmeninio susidorojimo instrumentas. Man atrodo, kad politika yra ne tam, kad kovotume ar kerštautume, o tam, kad kurtume ir planuotume geresnę ateitį.

- Šio Seimo kadencijoje dirbote dviejose frakcijose – „valstiečių“ ir konservatorių. Tai dvi oponuojančios frakcijos. Kaip palygintumėte darbą, žmones, vadovavimą, atmosferą abiejose frakcijose?

- Kaip diena ir naktis. Iš tiesų atmosfera „valstiečių“ frakcijoje tuo metu, kai aš buvau, buvo įtempta ir nežinau, dėl kokių priežasčių, ar dėl to, kad atėjo daug Seimo naujokų, tarp jų ir aš, kurie apskritai gaudėsi, kaip čia vyksta procesai ir panašiai, ar dėl to, kad tai priklauso tam tikra prasme ir nuo lyderių – kokią atmosferą jie sukuria. Ten ta atmosfera tuo metu tada nebuvo pati palankiausia galvoti apie kažkokias perspektyvas, ateitį ir nebuvo palanki kūrybiniams procesams.

Tuo tarpu čia (konservatorių frakcijoje – ELTA), aišku, tai yra opozicinė frakcija, bet tikrai kiekvienas žmogus, turintis skirtingą nuomonę, gali drąsiai ją pareikšti. Man atrodo, kad mes labiau galvojame apie turinį, o ne kažkokius trumpalaikius siekius. Mane džiugina tai, kad Tėvynės sąjunga jau dabar yra parengusi rinkimų programą, aš aktyviai dalyvavau taip pat socialinės srities programos kūrime. Ji, mano požiūriu, atliepia socialiai pažeidžiamų grupių interesus. Ji yra reali, ją bus galima įgyvendinti ir, ko gero, tai buvo vienas iš esminių (motyvų – ELTA) mano apsisprendimui dalyvauti politikoje. Pats dalyvavimas politikoje, buvimas Seimo nariu nėra mano siekiamybė ir galutinis tikslas. Mano galutinis tikslas yra pakeisti tam tikrus dalykus, jie yra labiau galbūt sisteminiai, ir natūralu, kad sisteminius pokyčius, būnant Seimo nariu vieną kadenciją – pusę kadencijos valdančiojoje daugumoje, pusę – opozicijos, – nerealu įgyvendinti. Tam reikia daugiau laiko, aš džiaugiuosi tuo, kad kai kurie darbai yra pradėti ir baigti, kai kurie – pradėti, bet dar reikalauja šiek tiek laiko, kad būtų įgyvendinti.

- Kokia nusimato valdančiųjų struktūra po rinkimų? Kam bus lengviau sudaryti valdžią? Ar matytumėte galimybę dirbti su „valstiečiais“?

- Mano požiūriu, labai svarbu, kad valstybę valdytų tos politinės jėgos, kurios turi patirties, tvarios politinės jėgos. Tiesą pasakius, prieš kiekvienus rinkimus atsiranda gelbėtojų – ir „valstiečių“ partija tuo metu buvo gelbėtojų bei daugybė žmonių buvo įtikinti tos partijos, kad tai bus kitokia politinė jėga: nauja, nesiekianti konfliktų, galvojanti valstybiškai, skaidri, nesiekianti asmeninių interesų, bet viskas atsisuko visiškai kitaip. Aš labai tikiuosi, kad piliečiai turi to sąmoningumo bei geriau pasirinktų balsuoti už tas politines jėgas, kurios turi jau politinę istoriją. (...) Apskritai, galvojant apie valstybės ateitį, manau, kad rizikinga yra leisti valdyti šalį tokiems diletantams.

Manau, kad koalicija vis dėlto kažkokia bus, tai yra politinių partijų lyderių atsakomybės klausimas, ir nenorėčiau dabar spekuliuoti, nes tai yra labiau politologų klausimas, kokia galėtų būti ta koalicija, dėlionės ir panašiai. Man iš tikrųjų svarbu žmonių palaikymas, užtikrinti darbų tęstinumą ir mano politinė darbotvarkė yra labiau orientuota į labiau vienijančią ir kairę, ir dešinę politines jėgas – aš nemanau, kad čia turėtų būti kažkokių didelių pasipriešinimų tam.

- Jūs ne kartą pabrėžėte poreikį gerinti neįgaliųjų integraciją. Kiek jaučiatės per trejus su viršum metų prisidėjęs prie neįgaliųjų problemų sprendimo? Ką dar reikia padaryti?


- Neįgaliųjų tema ir apskritai neįgaliųjų politika buvo iškelta į visiškai kitą politinį lygmenį. Mes komandos viduje darėme tokį vidinį tyrimą, kiek buvo diskutuojama iki 2016 m. kadencijos apie neįgaliųjų problemas ir kiek po to, tai skirtumai yra akivaizdūs. Tikrai ir žiniasklaida pradėjo rašyti, ir, be abejo, tam įtakos turėjo ir tai, kad mano iniciatyva buvo įkurta Neįgaliųjų teisių komisija, kaip politinis instrumentas. Natūraliai tiek visi klausimai buvo perkelti į aukštesnį politinį lygmenį.

Sprendimai ir darbai, kurie yra reikalingi apskritai neįgaliesiems arba socialiai pažeidžiamoms grupėms, (...) jie yra reikalaujantys ilgalaikio proceso – tai yra tam tikros struktūrinės reformos, ar mes imsime švietimą, ar socialinę apsaugą, ar sveikatos apsaugą. Džiugu tai, kad pavyko padaryti kelis dalykus: įtvirtinti socialinių garantijų užtikrinimą tėvams, kurie prižiūri vaikus su negalia, nes tie žmonės buvo visiškai palikti „ant ledo“. (...) Antras dalykas, kuris labai svarbus ir tikrai buvo pajudintas pakankamai garsiai, tai buvo socialinių įmonių reforma, kai tikrai labai neefektyviai naudojamos valstybės mokesčių mokėtojų lėšos, palyginus su tuo, kad neįgaliųjų dirbančiųjų skaičius Lietuvoje nesiekia ES vidurkio. Ta reforma, pokyčiai, turiu pripažinti, nepavyko taip, kaip norėjau, nes tikrai buvo labai didelis pasipriešinimas iš verslo grupių, suinteresuotų asmenų, nes mes kalbame apie 35 mln. eurų paramą kasmet. (...) Bet kokiu atveju, šiek tiek yra sugriežtintos sąlygos šioje srityje.

Kitas dalykas, yra pradėta diskusija ir aš pateikiau įstatymų pakeitimus dėl įtraukiojo švietimo. Ekspertai apie tai daug kalba, bet viskas ir baigdavosi ekspertų lygmeniu. (...) Manau, kad Lietuva yra per maža, kad galėtų skirstyti mūsų mažuosius piliečius, mes turime eiti prie individualizuoto poreikių vertinimo ir jų užtikrinimo. Mane džiugina tai, kad šitas projektas sulaukė palaikymo Seime pirminėje stadijoje. (...) Aš tikiuosi, kad šitas projektas įgaus pagreitį pavasario sesijoje, o galbūt bus priimtas. (...)


Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (27)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRITRŪKO: Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė Edita Janušienė teigia, kad iki kovo mėnesio nacionalinio biudžeto plano įvykdymo pritrūko surinkti 114 mln. eurų mokesčių.
  • STABDO: JAV aviacijos milžinė „Boeing“ dėl koronaviruso krizės stabdo „Dreamliner“ serijos ilgo nuotolio lėktuvų gamybą Pietų Karolinos valstijoje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip vertinate sprendimą riboti patekimą į miestus ir miestelius ilgąjį savaitgalį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar po Velykų reikėtų dar kartą pratęsti karantiną?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +6 C

 +3 +5 C

 

+4 +5 C

 +18 +20 C

+15 +16 C

 

+13 +15 C

1-6 m/s

0-3 m/s

 

0-5 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0791 PLN - 4.5643
RUB - 82.4810 CHF - 1.0560
GBP - 0.8780 NOK - 11.3875

Nuorodos