Įtampa Amerikoje: naujų neramumų belaukiant

Tai pirmadienį savo tviteryje pranešė televizijos kanalo ABC žurnalistas Aronas Katerskis (Aaron Katersky). Jis remiasi gautu FTB dokumentu.

Jame pateiktais duomenimis, nustatyta ginkluota grupė ketina vykti į JAV sostinę sausio 16 d. „Jie įspėjo, jog jeigu Kongresas mėgins nušalinti JAV prezidentą, remdamasis Konstitucijos 25-ąja pataisa, tai prasidės galingas sukilimas", - pateikia dokumento ištraukas A.Katerskis.

Kaip sakoma dokumente, protestai prie 50-ties valstijų įstatymų leidžiamųjų susirinkimų planuojami sausio 16-20 dienomis, o prie Kapitolijaus Vašingtone - sausio 17-20 dienomis.

Protesto akcijų organizatoriai, kaip pranešama, ragina užimti teismus ir administracinius pastatus, jeigu dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas Donaldas Trampas (Donald Trump) bus nušalintas nuo valdžios iki sausio 20-osios, t.y. Džo Baideno (Joe Biden) inauguracijos dienos.

Sausio 6 d. D.Trampo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos pagal oficialią versiją laimėjo demokratas Dž.Baidenas, rezultatus.

Šių įvykių metu Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos dar trijų protestuojančių prieš rinkimų klastojimą žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.

Dž.Baideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.

Situaciją komentuoja M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos analitikas, saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:

Revoliucija yra tada, kai į šį procesą įjungta didžioji dalis visuomenės, o šiuo atveju vargu ar taip yra. Na, o atskirų grupuočių, galinčių pakurstyti įvairaus masto neramumus, Amerikoje, žinoma, yra. Be to, iš istorijos žinome, kad įvairaus pobūdžio neramumų Jungtinėse Valstijose yra buvę ne kartą, kai tekdavo įsikišti net nacionalinei gvardijai, tačiau tai niekada nekėlė grėsmės šalies teritoriniam vientisumui. Taigi, nenustebsiu, jeigu ir inauguracijos metu ar kokiu nors kitu laiku įvyks neramumai. Tačiau svarbesnis klausimas - ar yra prielaidų manyti, kad Amerika visa sukils, susipriešins iki tokio lygio, kad būtų galima kalbėti net apie pilietinį karą?

Manau, kad to nebus, kadangi nėra susipriešinta tarp kažkokių labai aiškių socialinių sluoksnių ar grupių - pavyzdžiui, juodaodžiai ir ispanakalbiai prieš išeivius iš Europos, skurdžiai prieš turtinguosius ir pan. Jeigu kažkas Amerikoje nutiktų panašaus, tai būtent ten būtų ta lūžio linija, tam tikra giluminio susipriešinimo riba. Dabar gi tas susipriešinimas Amerikoje kyla, mano galva, tikėjimo pagrindu - už Trampą arba už Baideną...

Kartais sakoma, kad susipriešinimas vyksta dėl paties požiūrio į pasaulį, grubiai tariant - tarp globalistų ir antiglobalistų. Tačiau tame yra mažai tiesos. Nes globalizmas yra labai senas reiškinys ir jo tikrai negalima sieti su šiais laikais - pradėkime nuo Čingischano ir visų tų, kurie bandė dažniausiai prievartos priemonėmis apjungti pasaulį. O šiuolaikinis vakarietiškas globalizmas pirmiausia grįstas ekonominėmis priemonėmis - visi įsijungia į bendrą pasaulinę gamybą ir žmonijos vystymąsi bei turi ten savo vaidmenis. Ką sako sistemų vystymosi principai? Jeigu viską suvienodinsi ir jokio potencialaus skirtumo nebus, tai sistema sustos. Bet koks vienodumas turi būti atsvertas skirtingumais. Taigi, mes, lietuviai, taip pat žmonijai tiek esame vertingi, kiek esame savimi, ir skirtingos tautos duoda skirtingus gyvenimo organizavimo sprendimus. O Amerikoje požiūris į globalizmą yra labai supaprastintas, vyrauja daug ambicijų ir populizmo.

Štai ir mano bičiuliai amerikiečiai, kalbėdami apie Donaldą Trampą ar Hilari Klinton (Hillary Clinton), akcentuoja, kad jiems abiem pati Amerika nerūpėjo, o rūpėjo tik asmeninės ambicijos - kaip save kuo aukščiau iškelti. Matyt, su tuo galima sutikti. Ar tai, kas vyksta Amerikoje, yra rūpestis valstybe? Nemanau...

Kita vertus, Amerikos valdymo sistema turės būti keičiama, nes tiems pokyčiams pribrendęs pats sociumas. Jeigu valdymo sistema nesivysto, ji sueina į prieštarą su pačiu gyvenimu. Matyt, tai ir stebime JAV. Kai buvo Rugsėjo 11-oji, labai stipriai pasikeitė JAV saugumo organizacijų sąveika, nes paaiškėjo, jog sistemos valdymas buvo nevykęs - anksčiau niekas nekoordinavo tarpusavyje visų saugumu užsiimančių žinybų, nors reikiama informacija jose buvo. Kiekviena žinyba dirbo uždarai, kad infekavus vieną grandį, nebūtų infekuotos kitos, tačiau tai nepasiteisino ir valdymas buvo pakeistas. Matyt, atitinkamų pokyčių sulauksime ir dabar.