Tai siūlančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai atstovaujantys Seimo nariai Stasys Jakeliūnas, Viktoras Rinkevičius, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Juozas Varžgalys, Vida Ačienė.

Jų teigimu, priėmus siūlomą projektą bendras apmokestinimas (įvertinus ir mokėtiną gyventojų pajamų mokestį) tantjemoms bei mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gautoms pajamoms sieks 35,7 proc. (vietoj šiuo metu galiojančio 39,3 proc.), o pajamoms iš autorinių sutarčių, turint darbdavį, bendras apmokestinimas sieks 40,4 proc. (vietoj šiuo metu galiojančio 41,8 proc.), kai pajamos neviršys 120 VDU per metus.

Projekto autorių skaičiavimais, tantjemų bei mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis pajamoms, viršijančioms 120 VDU (vėlesniais metais viršijančioms 84 VDU ir dar vėlesniais - atitinkamai 60 VDU), bendra mokestinė našta būtų apie 34 proc., o pajamoms iš autorinių sutarčių, turint darbdavį, bendras apmokestinimas sudarys 38,7 proc.

Įstatymo pataisas įregistravę Seimo nariai sako, kad projekto esmė ir tikslas - tantjemas, kitą atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio gaunamus autorinius atlyginimus bei mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gaunamas pajamas apmokestinti taikant tokius pat gyventojų pajamų mokesčio tarifus, kaip ir pajamas iš darbo santykių.

Taip pat siūloma nustatyti prievolę pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, kuriems atsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį (dėl progresinio tarifo taikymo).

Projekto autorių teigimu, priėmus įstatymo pataisas, bus užtikrintas teisinis aiškumas, kad už 2019 metų mokestinį laikotarpį taikant naujas apskaičiavimo taisykles (padauginus iš koeficiento 1,289, kai taikomi nauji socialinio draudimo įmokų tarifai) apskaičiuotos su darbo santykiais susijusios pajamos (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), išmokėtos 2018 metais, apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.

„Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad su darbo santykiais susijusios pajamos apmokestinamos sistemiškai taikant gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų tarifus“, - sako projekto iniciatoriai.

Pagal galiojantį įstatymą, gyventojų gautos tantjemos ir (ar) atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, taip pat iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis bei mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gautos pajamos nuo 2019 m. sausio 1 d. būtų apmokestinamos kaip su darbo santykiais nesusijusios pajamos taikant 15 procentų tarifą, o viršijančios 120 VDU - 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Galiojančios GPM įstatymo nuostatos nenuolatiniam Lietuvos gyventojui tiesiogiai nenustato prievolės pateikti metinę pajamų deklaraciją pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, nebent toks gyventojas pageidauja pasinaudoti metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu. Šiuo metu pareiga pateikti pajamų mokesčio deklaraciją nenuolatiniam Lietuvos gyventojui atsiranda tik per mokestinį laikotarpį gavus arba uždirbus pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę arba gavus B klasės pajamų.

Šiuo metu įstatymas reglamentuoja situaciją, kai 2019 m. mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos, apskaičiuotos 2018 m. ir ankstesniais laikotarpiais, t. y. tokios išmokos apmokestinamos pagal tarifą galiojusį apskaičiavimo momentu (15 procentų). Tačiau galiojantis įstatymas neaptaria atvejo, kai 2018 m. metais išmokamas darbo užmokestis už 2019 metus (avansas, atostoginiai), kai su darbo santykiais susijusios pajamos išmokamos padauginus iš koeficiento 1,289 ir taikant naujus socialinio draudimo įmokų tarifus.