1 nuotr.Reaguojant į situaciją darbo rinkoje ir dėl pandemijos išaugusį nedarbo lygį šalyje, siūloma supaprastinti profesinio mokymo reikalavimus tam tikroms grupėms žmonių, kad jie galėtų greičiau persikvalifikuoti ir vėl integruotis į darbo rinką. Šis sprendimas leistų efektyviai perskirstyti darbuotojų srautus pagal darbo rinkos poreikius, netekusiems darbo ir pajamų – lengviau pakeisti profilį ir užsitikrinti darbą ateityje bei galimybę likti konkurencingiems, o darbdaviams – spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas.
Naujas Luko Savicko inicijuotas Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projektas sudarytų teisinę galimybę 25 metų ir vyresniems asmenims pirmos kvalifikacijos mokytis pagal trumpesnės trukmės tęstinio profesinio mokymo programas ir greičiau integruotis į darbo rinką. Dokumente pažymima, kad tęstinis profesinis mokymas gali būti teikiamas, neatsižvelgiant, ar jie yra įgiję kvalifikaciją.
„Šiame COVID-19 pandemijos ir ją lydinčių pasekmių bei ekonomikos „gaivinimo“ veiksmų kontekste turime sukurti pakankamą kiekį trumpos apimties tęstinio profesinio mokymo programų ir per trumpą laiką parengti kvalifikuotus specialistus, kurie galėtų greitai įsilieti į darbo rinką ir išsaugotų pajamų šaltinį“, – sako įstatymo projekto autorius L. Savickas.
Pasak parlamentaro, po ilgų diskusijų su verslo atstovais ir užimtumo tarnybos specialistais paaiškėjo, kad profesinis mokymas – vienas iš paprasčiausių būdų į darbo rinką sugrąžinti ilgą laiką darbo neturinčius, žemos kvalifikacijos asmenis, taip pat pagalba verslui, kuris susiduria su vis dažnesne problema – darbuotojų trūkumu.
„Šiuo metu Profesinio mokymo įstatyme numatyta, kad tęstinis profesinis mokymas yra skiriamas ne pirmajai kvalifikacijai įgyti. Vadovaujantis šia nuostata, profesinio mokymo teikėjai į tęstinio mokymo programas negali priimti ilgalaikių bedarbių, neturinčių kvalifikacijos, nors ir turinčių darbo patirties ir reikiamų įgūdžių. Tai gana opi problema, kai, trūkstant darbuotojų, į darbo rinką negali patekti tie, kuriems darbo labiausiai reikia“, – esmines dabartinio įstatymo spragas vardija L. Savickas.
Įstatymo projekto autoriai Lukas Savickas, Linas Kukuraitis, Valius Ąžuolas ir Tomas Tomilinas sako, kad šių pakeitimų tikslas – patobulinti Profesinio mokymo įstatymo nuostatas ir sudaryti teisines prielaidas asmenims tęstinio profesinio mokymo būdu tobulinti kvalifikaciją ar įgyti tos pačios kvalifikacijos aukštesnį lygį ir vyresniems kaip 25 metų asmenims (neturintiems kvalifikacijos) leisti įgyti pirmąją kvalifikaciją pagal tęstinio profesinio mokymo programą. Tai būtų puiki paskata sudominti ir įtraukti iš darbo rinkos iškritusius asmenis.
Asmenų, neturinčių ir vidurinio išsilavinimo, ir profesinės kvalifikacijos, skaičiaus mažinimas yra bendras Europos Sąjungos iššūkis. Išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos neturintys asmenys, ypač jaunimas, rizikuoja tapti bedarbiais, patekti į skurdo ir socialinės atskirties spąstus.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų kovo 1 d. šalyje buvo 277 tūkst. darbo neturinčių asmenų, iš kurių net 26 tūkst. kvalifikacijos neturintys ilgalaikiai bedarbiai, negalintys pasinaudoti tęstinio profesinio mokymo galimybėmis.
