Pasak projektą įregistravusių Seimo vicepirmininko  Arvydo Nekrošiaus ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės, baigtinis sąrašas būtų tvirtinamas Seimo priimtu įstatymu.

„Kiekvieną kartą, kai būtų norima šį sąrašą išplėsti, būtų užtikrintas deramas konsultavimasis su visuomene, skaidrumas bei viešumas, taip pat išvengta vienasmenio sprendimų priėmimo“,- sako įstatymo pataisų iniciatoriai.

Į įstatymą jie siūlo perkelti tą medžioklės įrankių sąrašą, kuris buvo naudojamas iki gegužės 8 d. Medžiojant būtų leidžiama naudoti ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų; B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus (tik tuo atveju, kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas medžiojamasis gyvūnas). Taip pat būtų leidžiama naudoti tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą;  selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį.

„Kadangi įstatyme siūlomas įtvirtinti įrankių sąrašas yra baigtinis, kiti įrankiai, kaip antai durklai, lankai, medžioklėje negalėtų būti naudojami“,- sako Seimo „valstiečiai“ A. Nekrošius ir A. Širinskienė.

Šiuo metu leidžiamų naudoti medžioklėje įrankių sąrašas yra tvirtinamas ministro įsakymu, nustatant medžioklės taisykles. 2022 m. įsigaliojus taisyklių pakeitimui taip pat būtų leidžiama naudoti durklus, lankus bei būtų išplėstos trumpųjų šaunamųjų ginklų naudojimo galimybės.

Nors Medžioklės įstatymas leidžia aplinkos ministrui tvirtinant Medžioklės Lietuvos teritorijoje taisykles nustatyti draudžiamus ir leidžiamus naudoti medžioklės įrankius, toks reguliavimas, parlamentarų A. Nekrošiaus ir  A. Širinskienės nuomone, yra ydingas.

„Neabejotina, kad medžioklės įrankių nustatymas, vienus leidžiant, o kitus – ne, yra esminė medžioklės, kaip ūkinės veiklos sąlyga, kuri turi būti apibrėžta įstatymu. Dėl to abejotina, ar Medžioklės Lietuvos teritorijoje taisyklės neprieštarauja Konstitucijai nustatydamos medžioklės įrankių sąrašą, uždrausdamos medžioklėje naudoti sąraše nesančius įrankius“,- sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame taip pat akcentuojama, kad medžioklės įrankių tvirtinimo galimybė aplinkos ministrui pasirašant taisykles sukuria sąlygas ministrui vienasmeniškai patvirtinti visuomenėje neišdiskutuotus ir prieštaringai vertinamus bei visuomenei nepriimtinus medžioklės įrankius.

„Tokia galimybė neatitinka ūkinės veiklos reguliavimui taikomų skaidrumo bei viešumo standartų. Dėl to šio įstatymo tikslas – nustatyti, kad medžioklėje leidžiamų naudoti įrankių baigtinis sąrašas būtų tvirtinamas ne vienasmeniškai priimamomis Taisyklėmis, bet įstatymu, laikantis maksimalių skaidrumo ir viešumo standartų“,- sako projekto autoriai A. Nekrošius ir A. Širinskienė.

ELTA primena, kad aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė medžioklę miškuose lankais įteisinantį įsakymą. Ministras  po susitikimo su ministru pirmininku Sauliumi  Skverneliu teigė, kad sprendimas įteisinti šaudymą lankais dar nėra priimtas, jis turėtų įsigalioti 2022 metų pavasarį. Taip pat, anot ministro, sprendimas dėl medžioklės lankais buvo priimtas Patariamosios tarybos.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai, reaguodami į aplinkos ministro sprendimą savo įsakymu įteisinti medžioklę lankais, parengė kreipimąsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant ištirti ministro  priimto įsakymo teisėtumą, bei ketina teikti Medžioklės įstatymo pataisas, uždrausiančias medžioklę lankais.