Įstatymo pataisos įpareigos sekti KAM skelbiamus šauktinių sąrašus

Tai numatančias Karo prievolės įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius.

Pagal siūlomą projektą, kai nėra galimybės įteikti karo prievolininkui nurodymo atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, šis nurodymas jam turi būti įteiktas viešo paskelbimo būdu, apie tai pranešant Kašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje.

Nurodymas viešo paskelbimo būdu turi būti įteiktas ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki to laiko, kai karo prievolininkas privalo atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją. Nurodymą laikyti įteiktu siūloma nuo jo paskelbimo Kašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje dienos.

"Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra sėkmingai įtvirtintas Civilinio proceso kodekse ir plačiai naudojamas Lietuvos teismų praktikoje kaip išimtinis įteikimo būdas, taikomas nesant galimybės įteikti procesinių dokumentų kitu būdu", - sako Seimo narys V. A. Matulevičius.

Jis taip pat siūlo įteisinti, kad karo prievolininkas, kuris įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašauktas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, privalo nuolatos sekti Krašto apsaugos ministerijos skelbiamus šauktinių į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašus. Jei karo prievolininkas yra įrašytas į nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos sąrašus, jis privalo, kaip siūloma projekte, kreiptis į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ir laikytis tolimesnių šios institucijos nurodymų.

Nors pirmieji šauktinių sąrašai buvo užpildyti savanorių, projekto autoriaus teigimu, mažiau žinoma lieka kita reiškinio pusė, kuri negali nekelti nerimo. "Preliminariais Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimais, į karo prievolę administruojančią instituciją 2015 metais neatvyko net 11000 karo prievolininkų iš 36825 asmenų, patekusių į šaukiamųjų sąrašus. Apie 6000 karo prievolininkų deklaravo išvykimą į užsienio valstybę, iš jų apie 2300 nenurodė jokių kontaktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima išsiųsti šaukimo nurodymą, nors to reikalauja įstatymas.

Savo ruožtu, iš deklaravusių išvykimą į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją neatvyko apie 4500 karo prievolininkų. Ir visa tai - gerai žinant, kad karo prievolė yra konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečio pareiga, už kurios nevykdymą numatyta ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Tačiau, nepaisant to, žymi dalis į sąrašus įrašytų šauktinių tiesiog naudojasi dabartinio įstatymo netobulumu, vengia nurodymo atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ir už tai nesusilaukia jokių pasekmių", - sako projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys V. A. Matulevičius.

Dabartiniame įstatyme nėra numatyta tvarka, kaip karo prievolininkui turi būti įteiktas nurodymas atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, jeigu šio nurodymo nepavyko įteikti asmeniškai ar kartu su karo prievolininku gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams ar fiziniams bei juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms, jų padaliniams, kurie susiję su karo prievolininku darbo, mokslo ir studijų teisiniais santykiais, ar valstybės ir savivaldybių institucijoms, teikiančioms karo prievolininkui socialinio draudimo, užimtumo rėmimo ar kitas viešąsias paslaugas.

Įstatyme taip pat nėra įtvirtinta pareiga karo prievolininkams, kurie nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, sekti Krašto apsaugos ministerijos skelbiamus šauktinių sąrašus.

"Toks teisinis reglamentavimas karo prievolininkui suteikia galimybę išvengti nurodymo atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ir tokiu būdu išsisukti nuo konstitucinės pareigos bei likti nenubaustam", - mano Seimo narys.