„Nenoriu būti ekspertas ir vertintojas, bet mūsų veiklos darbą parodė valstybinis egzaminas – ši krizė. Daug mes girdėjome, kad keičiant mokesčius žlugs ekonomika, kad dings darbo vietos ir išsivažinės žmonės... Bet emigracijos mastai... Antri metai iš eilės žmonių daugiau sugrįžta nei išvažiuoja, ekonomika yra mažiausiai nukritusi ir auganti, palyginus su kitomis ES valstybėmis. Su šia sveikatos krize, pagal mirtingumą ir pasekmes susitvarkėme vieni iš geriausių“, – Seimo rūmų Didžiajame kieme vykusiose debatuose kalbėjo S. Skvernelis ir paragino atkreipti į, pasak jo, pagerėjusį senjorų, medikų bei mokytojų gyvenimą.

„Kada ekspertai kalba, kad šalyje kažkoks stebuklas įvyko – neįvyko stebuklas, įvyko kruopštus darbas, kurio rezultatus mes dabar matome“, – teigė S. Skvernelis.

Konservatorių lyderė Seimo rinkimų sąraše Ingrida Šimonytė į tokias premjero kalbas sureagavo nevengdama ironijos.

„Žinote, kaip per Vyriausybės ataskaitą... Niekada nežinotum, kaip gerai gyveni, jei ne Vyriausybės ataskaita“, – debatuose sakė I. Šimonytė ir paragino plačiau įvertinti 4 metų Vyriausybės darbą.

„Ši kadencija pasižymėjo tuo, kad buvo turbūt nukarūnuotas mitas, jog gali veikti Vyriausybė, kurioje ministrai neturi nieko bendro su juos pasirinkusia partija ir dauguma Seime (...). Man atrodo, kad Seimas pasižymėjo bandymu, kiek bebūtų galima daugiau sukurti apribojimų, kuriuos mes, deja, matome kai kuriuose šalyse. Bandant riboti žodžio laisvę, palenkti žiniasklaidą sau arba ją tramdyti, persekioti oponentus visokiausiais tyrimais. Iš kart premjerui pažadu, kad komisijos dėl Covid-19 nesudarinėsime, tegul jus tiria teisėsauga“, – FNTT atliekamą tyrimą dėl greitųjų koronaviruso testų galvoje turėdama kalbėjo I. Šimonytė.  

„Problema, kad jūsų netiria teisėsauga, tai yra didžiausia teisėsaugos problema“, –konservatorių sąrašo lyderei atšovė S. Skvernelis.

Tai, kad S. Skvernelio Ministrų kabinetas prasilenkė su demokratijos vertybėmis akcentavo ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Kita vertus, ji nebuvo kategoriškai kritiška S. Skvernelio Vyriausybės nuveiktų darbų atžvilgiu.

„Aš būdama sąžininga tikrai negaliu pasakyti, kad viskas buvo blogai. Aš manau, kad per 4 metus buvo sričių, kur mes pasistūmėjome į priekį – tačiau tai nebūtinai yra Seimo ar Vyriausybės nuopelnas“, – sakė ji, kartu pabrėždama įžvelgianti ir kai kuriuos valstybei žalą darančius valdančiųjų veiksmus.

„Vyko nuolatinis liberalios demokratijos pagrindų nuoseklus klibinimas. Tą mes galime matyti žvelgdami į įvairias institucijas, į tą patį Konstitucinį teismą, į sprendimus, kurie buvo priimami Seime, į žiniasklaidos persekiojimą. Tai yra labai pavojinga tendencija“, – sakė Liberalų sąjūdžio lyderė.

Tuo tarpu socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas pažymėjo, kad nepaisant šiokio tokio progreso įgyvendinant dabartinės Vyriausybės žadėtas reformas, S. Skverneliui nevisus pažadus pavyko realizuoti.

O Darbo partijos sąrašo vedlio Vigilijaus Juknos nuomone, S. Skvernelio Vyriausybės metai pasižymėjo draudimais.

„Draudimų labai daug, nesutarimai ir vien draudimai – vietoje to, kad mes per sąmoningumą siektume rezultato“, – teigė jis.

I. Šimonytė apie viešojo sektoriaus reformą: niekas iš esmės nepasikeitė

Komentuodama valdančiųjų įvestas viešojo sektoriaus reformas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė sako, kad niekas iš esmės nepasikeitė, o valstybės tarnyba veikia neigiamos centrifugos principu.

„Po tos nuostabios reformos Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) dabar trūksta labai didelio skaičiaus žmonių. Tuo metu, kai jų paslaugos yra esminės. Prisiminkime, kiek koronaviruso pradžioje žmonių trūko Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kiek žmonių trūko tai pačiai „Invegai“, kurioms reikėjo įgyvendinti verslo paramos priemones.

Kai kurios institucijos naujo žmogaus pagal šitą patobulintą tvarką laukė šešis mėnesius. Valstybės tarnyba dabar veikia, kaip sakė Viktoras Bachmetjevas, tarsi neigiama centrifuga. Žmonės, kurie yra gabūs, motyvuoti, išeina į privatų verslą, o tie žmonės, kurių ten galėtų ir nebūti – juos labai sunku iš valstybės tarnybos išprašyti. Ir todėl drįsčiau sakyti, kad jokios reformos nebuvo ir niekas iš esmės nepasikeitė“, – debatų penktadienį metu kalbėjo I. Šimonytė.

Apie vykdytą viešojo sektoriaus reformą neigiamai atsiliepė ir Liberalų sąjūdžio partijos (LRLS) pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pažymėdama, kad vis dar egzistuoja per daug viena kitą dubliuojančių institucijų.

„Šiandien yra ganėtinai įdomus pavyzdys: jei turi verslą, tave gali kontroliuoti 54 institucijos. Mes turime daugybę institucijų, kurios dubliuoja viena kitą, tad akivaizdu, kad tai turi būti peržiūrėta (...) ir visais įmanomais atvejais atsisakoma popierinių biurokratinių reikalavimų ir pernelyg didelių gniaužtų, kurie, deja, yra Lietuvoje“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Tuo metu ministras pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkimų sąrašo lyderis Saulius Skvernelis teigė, kad nenuostabu tokius pasisakymus išgirsti iš opozicijos. Negana to, premjeras kreipėsi į V. Čmilytę-Nielsen ir ragino kartu priimti sprendimus dėl viešojo sektoriaus pokyčių.

„Požiūris opozicijos natūralus yra, bet tikrai taip nėra. (...) Gerbiama Viktorija, tikiuosi, kad, kai dar kartą Vyriausybė teiks įstatymų projektą, jūs nepažiūrėsite, kad esate opozicija ir, kalbant apie įstaigų optimizavimą, (...) mes tikrai kartu tą padarysime“, – sakė S. Skvernelis.