1 nuotr.Buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė kelia abejonę, „kam būtų naudinga“, jei parlamentas priimtų sprendimą laikytis koalicinės tarybos siūlymo nuo kitų metų neapmokestinti pirmojo būsto.
„Jeigu nėra noro išlaikyti netgi dabartinės mokesčio bazės, klausimas, kam tai yra naudinga“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė politikė.
Taip ji kalbėjo po to, kai trečiadienį koalicinės tarybos posėdyje nuspręsta atsitraukti nuo pirminio Vyriausybės siūlymo įpareigoti savivaldybes pačioms apsispręsti dėl NT apmokestinimo „grindų“ – tai reikštų, kad net ir prabangiame būste gyvenantys asmenys priėmus įstatymą nuo mokesčio būtų atleisti.
Siūlyta, kad Seimas žemiausią galimą neapmokestinamą kartelę nustatytų ties 10 tūkst. eurų riba.
Anot I. Šimonytės, problemas, susijusias su nuo kitų metų smarkiai augančiomis NT vertėmis, atitinkamai – ir jų apmokestinimu, galima būtų spręsti įstatymu indeksuojant šio mokesčio slenksčius, o ne siaurinant mokėtojų bazę.
„Dabar NT mokestis, kuris yra taikomas būstui, yra su daugybe trūkumų, dėl to ir buvusi Vyriausybė siūlė jį keisti ir šita Vyriausybė siūlė tam tikrais etapais jį keisti taip, kad jis būtų arčiau NT mokesčio negu kad prabangos mokesčio“, – aiškino I. Šimonytė.
„Reikia labai aiškiai suprasti, kodėl šitas dalykas apskritai atsirado – atsirado dėl dviejų koalicijos partnerių lyderių nepatogios pozicijos. Vieno dėl paskolos istorijos, kito – dėl to, kad jį jo buvę rėmėjai baigia „suėsti“ socialiniuose tinkluose dėl balsavimo pateikimo metu“, – teigė parlamentarė.
Taip ji referavo į kilusią diskusiją dėl premjero įmonės gautos lengvatinės 200 tūkst. eurų paskolos iš nacionalinio plėtros banko ILTE ir „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio balsavimus už NT apmokestinimą.
ELTA primena, kad šiuo metu Seimo komitetuose svarstoma Vyriausybės mokesčių pertvarka, kurią priimti ketinama iki pavasario sesijos pabaigos.
Pirmą balsavimą parlamente, bet NT mokesčio pokyčių, įveikė pelno, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, naujų draudimo ir „cukraus“ mokesčių įvedimas.
Nors Finansų ministerija siūlė pirmąjį asmens būstą apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų jo „grindų“, sprendimą dėl konkrečios kartelės ir tarifų intervale nuo 0,1 iki 1 proc. paliekant savivaldybėms, koalicinė taryba nuo šio siūlymo trečiadienį paskelbė atsitraukianti.
Anot valdančiųjų, planuojama likti prie ne pagrindinio būsto apmokestinimo – jau anksčiau skelbta, kad šios pajamos iki 2030-ųjų būtų skiriamos į Gynybos fondą.
