Šiuo metu Seimo valdančiųjų koaliciją sudaro 55 valstiečiai ir 11 Socialdemokratų darbo frakcijos narių. Norint turėti daugumą Seime, reikalingas 71 atstovas, tad iki realios daugumos valdantiesiems šiuo metu trūksta 5 parlamentarų. Norint priimti svarbius sprendimus, valdantiesiems gali tekti ieškoti užtarimo opozicijoje ir leistis į kompromisus.

Kompromisų metas

„Išvysime daugiau stumdymosi alkūnėmis. Akivaizdu, kad valdantiesiems teks dažniau leistis į kompromisus, norint priimti tam tikrus sprendimus. Sprendimų priėmimas gali gerokai strigti, mažos partijos, susijungusios su didžiosiomis opozicinėmis partijomis, gali nulemti pasipriešinimą. Visa tai reiškia, kad išbandymų ir nestabilumo galime sulaukti daugiau“, - sako „Vakaro žinių“ kalbintas politologas, VDU profesorius Algis KRUPAVIČIUS.

Jo teigimu, jau dabar galime matyti, kad valdantieji ir patys jaučiasi neužtikrinti dėl realios daugumos Seime nebuvimo: „Visai neseniai premjeras Saulius Skvernelis, pristatęs 6 krypčių reformų paketą, tvirtai sakė, kad jam priimti reikės opozicijos palaikymo. Tuomet opozicija neskubėjo entuziastingai pritarti. Pamatęs, kad pritarimo teks paieškoti, suskubo perskaičiuoti preliminarius balsus ir viešai patikino, esą jų užteks net ir tuomet, jei opozicija projektams nepritars. Toks blaškymasis ir argumentų nenuoseklumas rodo, kad įtampa jaučiama jau dabar. Didžiausi nesutarimai, ko gero, ir gali būti priimant neseniai pristatytas strategines reformas. Šios reformos yra prieštaringos savo turiniu, tad Seimo posėdžiuose balsuojant dėl jų giedro dangaus valstiečiams tikėtis nederėtų. Reikės daug pastangų, diskusijų ir kompromisų paieškų. Neradus sprendimų, galime tikėtis politinės krizės.“

Galimybės pakeisti valdančiosios koalicijos sudėtį, politologas sako, nematantis. Tačiau valdantiesiems vilties suteikia tai, kad balsavimuose jų poziciją dažnai palaiko socialdemokratų, Lenkų rinkimų akcijos frakcija, kartais frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai. Be to, neturint valdančiosios daugumos valstiečius gelbsti ir tai, kad dar neužimta iš Seimo pasitraukusio Mindaugo Basčio Seimo nario vieta.

Signalas valdantiesiems

A.Krupavičius sako, kad Lietuvos politikos istorijoje nėra išimtis, kai valdančioji dauguma praranda daugumą. Politologo teigimu, tai normali situacija, kai po rinkimų sudaroma minimalios pergalės valdančioji dauguma. Tačiau dažniausiai realios daugumos nebelieka sulaukus bent kadencijos vidurio: „Kai po rinkimų nesudaroma perteklinė valdančioji dauguma, Seimo kadencijos pabaigoje dažnai turime situaciją, kai valdančiųjų lieka 68 ar 69 Seimo nariai. Tai yra netoli absoliučios daugumos, tačiau šiek tiek trūksta. Tai, kad dabartinės valdančiosios daugumos neliko dar nepraėjus dvejiems Seimo darbo metams, turėtų būti signalas valdantiesiems.“

Politologas sako, kad kol kas valdantieji vis dar pajėgūs priimti sprendimus. Nors procesai gali būti lėtesni, jie neturėtų sustoti. A.Krupavičiaus manymu, ribinis valdančiųjų narių skaičius būtų, jei koalicijoje liktų mažiau kaip 60 parlamentarų.

Partijų krizė

Politologas primena, kad valdančioji dauguma labiausiai susitraukė dėl socialdemokratų skilimo. Nors po rinkimų valstiečiams buvo piešiamas skilimo scenarijus. „Žinoma, ir valstiečių frakcijoje nėra vieno sutarimo. Čia matome nuomonių skirtumus įvairiais klausimais. Tačiau tai nereiškia frakcijos skilimo, nors šis klausimas dažnai užduodamas Ramūnui Karbauskiui. Jis teisus sakydamas, kad nieko panašaus tikėtis nereikėtų. Matome, kad valdantiesiems sekasi suvaldyti frakcijoje iškylančias skirtingas nuomones, o iš frakcijos pabėgusiems sukilėliams, pripažinkime, nėra daug perspektyvų, žinant, kad visos vadinamosios „sisteminės“ partijos šiuo metu patiria milžinišką krizę“, - sako A.Krupavičius.