Kada pabaiga?

Karantinas jau įsipyko ne tik eiliniams žmogeliams, bet ir kai kuriems politikams. Tad opozicijos atstovai Seime premjero tiesiai šviesiai paklausė, kada, kokiomis aplinkybėmis karantinas bus nutrauktas.

„Mes turime žinoti objektyvius kriterijus, pagal ką jūs vertinate, na, saugumo situaciją valstybėje, ar galima tikėtis to artimiausiu metu - šią, kitą savaitę?“ - teiravosi Seimo nariai.

S.Skvernelis atsakė, kad tai priklausys ne nuo politinių Vyriausybės sprendimų.

„Jeigu tai nuo mūsų priklausytų, mes galėtume sutarti, nuspręsti, kad jau galima jį nutraukti dabar, galbūt buvo galima visai jo neskelbti arba skelbti vėliau, ar nenutraukti dar kurį laiką.

Kai bus gydytojų epidemiologų įvardyti aiškūs kriterijai, kuriems esant galima sakyti, kad tos teisinės priemonės, teisinio režimo priemonės, ar tai yra susiję su ligos plitimu ir kontrole, bus pateiktos, tą mes iš karto ir padarysime. Vyriausybė planuoja kitą savaitę spręsti dėl karantino pratęsimo, galbūt tas kriterijus galėtų būti taip pat ir Vyriausybės nutarime įdėtas, jeigu būtų pateiktas labai aiškiai. Tikėsimės, kad taip ir bus, bus išvada tų specialistų“, - atsakė premjeras.

Ne amžinai

O štai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ramina, kad „amžiname karantine tikrai negyvensime“.

„Bet noriu priminti, kad karantinas, skirtingai nuo ekstremalios situacijos, yra specifinė infekcijų kontrolei ir valdymui skirta priemonė, tam tikras teisinis režimas. COVID-19 komitete kaip tik apie tai diskutavome. Galutinio sprendimo kol kas nėra. Kalbėjome apie karantiną ir ekstremalią situaciją kaip apie teisinius režimus.

Karantinas - svarbi priemonė, jei norime taikyti iš kitų šalių atvykstančių gyventojų izoliacijos priemones ir priimti kitus svarbius sprendimus, susijusius su renginių organizavimu ir panašiai. Lietuvoje tokiomis aplinkybėmis dar niekad nesame gyvenę, todėl ir teisininkams sunku pasakyti. Nes jeigu būtų atšauktas karantinas, kiekvieną židinį atskirai reikėtų skelbti židiniais. Ir tada tas mechanizmas taptų griozdišku. Todėl kviečiu nebijoti to žodžio „karantinas“, nes nuolat švelninamos karantino sąlygos. Greitai nebeliks, ką mes smarkiai ribojame“, - žurnalistams sakė A.Veryga.

Tikrai negreitai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė epidemiologė Daiva Razmuvienė „Vakaro žinioms“ teigė, kad, bent jau žiūrint iš epidemiologinės pusės, karantiną bus galima atšaukti dar labai negreitai.

„Nes virusas tarp mūsų gyvena, susirgimų bus, židinių bus, imunitetą turi labai maža dalis žmonių, o ir tai neaišku, koks tas imunitetas. Karantino nereikia baimintis, mes turime išmokti gyventi su virusu, kad jis neišplistų.

O tie epidemiologiniai rodikliai, kriterijai dėl karantino atšaukimo gali būti labai įvairūs: kad per 14 dienų nebūtų nė vieno naujo COVID-19 atvejo, kad nebūtų nė vieno mirties atvejo, kad per pastarąsias 14 dienų nesusirgtų nė vienas tam tikro amžiaus asmuo ir t.t.

Yra įvairiausių epidemiologinių pjūvių, kurie leis daryti vis naujus atlaisvinimus, nors kiekvienas atlaisvinimas susijęs su tam tikra rizika. Juk matome, kad kitose šalyse po sušvelninimo sergančiųjų vėl daugėja. Vadinasi, turime būti protingi.

Nei vakcinos, nei vaistų nėra, todėl virusą valdyti galime tik savo elgesiu. Ir nekreipkime dėmesio, yra tas karantinas ar jo nėra“, - komentavo D.Razmuvienė.

Specialistė pataria neturėti iliuzijų, kad greitai sulauksime laiko, kai naujų susirgimų nebebus fiksuojama.

„Vasarą, pavyzdžiui, susirgimų tikrai bus, nes žmonės daugiau laiko praleis lauke. Ir nėra aišku, ar virusas yra paveikus temperatūrai, drėgmei. Pasikartosiu: nereikia to karantino bijoti, bet turime elgtis atsakingai ir laikytis visų reikalavimų - atstumo ir panašiai.

Jei panaikinus karantiną nebebūtų galima privalomai taikyti saviizoliacijos, tai jau būtų blogai. Nes saviizoliacija - būtina sąlyga viruso plitimo stabdymui“, - akcentavo epidemiologė.

COVID-19 statistika

Gegužės 22 d. ištyrus 6039 ėminius nustatyta 11 naujų atvejų. Iš viso patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms - 1604. Sergančių asmenų skaičius - 424, pasveikusių - 1111, mirusių - 62 (dar 8 užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių). Izoliacijoje esančių žmonių skaičius - 398.