Vertina skeptiškai

Kažkam paspaudus stebuklingą mygtuką, Darbo kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas atsidūrė Seimo šios savaitės darbotvarkėje, o jo priėmimas numatytas jau šeštadienį, paskutinę pavasario sesijos dieną.

Daugeliui projekto nuostatų besipriešinančios profesinės sąjungos teigia, kad tai esąs bandymas darbo santykiuose Lietuvoje įteisinti vergovinę santvarką.

Be kita ko, Vyriausybė Darbo kodekso pakeitimais siūlo leisti sudaryti terminuotas darbo sutartis neterminuotam darbui, esant reikalui leisti dirbti ilgiau nei 8 val. per darbo dieną, sumažinti atleidžiamiems darbuotojams išeitines išmokas ir sutrumpinti įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo terminą.

Neregėta skuba papiktino opozicijoje esančius politikus, skeptiškos nuomonės dėl projekto ateities neslepia net valdančiosios koalicijos atstovai.

Antai Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma vakar surengtoje diskusijoje su profesinėmis sąjungomis tvirtino, kad netgi po pateikimo parlamentarams ir pritarus Vyriausybės pateiktam projektui Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete jis turėtų „susiaurėti iki tų pataisų, kurioms pritarė Trišalė taryba“.

Liberalų planas

Diskusijoje dalyvavusi viena iš projekto autorių, socialinių reikalų ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė teigė, kad kiti darbo santykių liberalizavimo pasiūlymai projekte atsirado liberalioms partijoms spaudžiant.

Tą patį sakė ir J.Razma, teisindamas savo partijos pirmininko premjero Andriaus Kubiliaus bandymą prastumti projektą, ignoruojant Trišalės tarybos nuomonę, siekiu išsaugoti koaliciją.

„Kai yra koalicinė Vyriausybė, premjerui reikia stengtis ją išlaikyti. Vieną kartą paklauso mūsų, kitą kartą turi atsižvelgti į koalicijos partnerius. Premjerui reikia laviruoti“, - atviravo J.Razma.

Liberalų suinteresuotumas mažinti garantijas darbuotojams akivaizdus. Pavyzdžiui, Vyriausybė, net ir teikdama nesuderintą projektą, išbraukė iš jo diskriminuojančią nuostatą, kuria darbdaviui leidžiama savo iniciatyva atleisti 65 metų sulaukusius darbuotojus. Tačiau tokią pataisą uoliai sukurpė ir užregistravo liberalas švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Stengiasi dėl nevykėlių

Socialdemokratų ir Darbo partijų atstovai atvirai kritikavo siūlomas Darbo kodekso pataisas, teigdami, kad jos visiškai nepaveiks naujų darbo vietų kūrimo, bet dar labiau paskatins šešėlinį verslą.

Anot socialdemokrato Algirdo Syso, pataisomis bus atrištos rankos darbdaviams dar labiau savivaliauti.

„Jeigu šitos pataisos bus prastumtos skubos tvarka, manau, tai bus signalas dirbantiesiems, kurie dar tebėra Lietuvoje, krautis lagaminus į užsienį, ir mes turėsime vežti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Ar šito siekia mūsų valdžia?“ - piktinosi A.Sysas.

Trišalės tarybos narė viceministrė A.Mikalauskaitė prisipažino, kad ją labai nustebino per derybas pasikeitusi darbdavių atstovų pozicija.

„Nėra jokių problemų tarp darbuotojų ir darbdavio įmonėse, kuriose vyksta socialinis dialogas, - teigė viceministrė. - Visos problemos ten, kur darbdaviai yra „pirma karta nuo Gariūnų“. Tie, kurie galvoja, kad darbuotoją galima pakeisti bet kuo, nes už durų laukia 200 tūkst. bedarbių, krizei baigiantis ir ekonomikai atsigaunant taps pralaimėtojais. Laimės tie darbdaviai, kurie investavo į dialogą ir išlaikė žmones“.

Grasina protestais

Profesinių sąjungų atstovai piktinosi, kad valdžios noras radikaliai keisti gerai veikiantį Darbo kodeksą trukdo darbuotojų atstovų dialogui su darbdaviais, kuris vis dažniau baigiasi sėkmingai.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė neslėpė, kad Trišalėje taryboje durimis trinktelėję darbuotojų atstovai rankų sudėję nesėdės. Ateinantį šeštadienį, kai planuojamas skandalingojo projekto priėmimas, profesinės sąjungos žada į gatves išvesti tūkstančius protestuotojų. Į sostinės savivaldybę leidimo rengti mitingą jau kreiptasi.

Romas TURONIS - Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas:

Ne tik darbdavių yra „pirmos kartos nuo Gariūnų“. Akivaizdžiai matyti, kad toks ir mūsų premjeras, nes jam jokie susitarimai negalioja. Kai Vyriausybė, kurios atstovai yra Trišalėje taryboje, nenori tartis, socialinių partnerių poziciją jie tiesiog ignoruoja.

Bet kalbant apie Darbo kodeksą neretai pamirštama, kad jis reglamentuoja ne tik privatų, verslo sektorių, bet ir daugybės biudžetinio sektoriaus žmonių santykius su darbdaviais. Kai premjeras užduoda tokį toną - nesitarti arba, švelniai tariant, spjauti į Trišalę tarybą, - tai keliasi ir į visą valstybinį sektorių. Nesitaria nei merai, nei ministrai, nei įstaigų vadovai.

Garsiai šnekama apie socialinį dialogą, apie tarimosi kultūrą, šiam procesui palaikyti netgi skiriama 15 mln. litų. Bet kai nėra realių veiksmų, tai tampa tik žodžiais tyruose, o pinigai leidžiami veltui.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"