Konservatorė Ingrida Šimonytė sako, kad jei žmogus nusprendė nesiskiepyti nuo COVID-19, būtų logiška, jei galiotų draudimo sistemoje veikiantis principas.
1 nuotr.
„Galima nesirgti – galima pasiskiepyti. Klausimas paprastas: ar žmogus tikrai ėmėsi priemonių, kad nesusirgtų. Jei jis negali pasiskiepyti – tai viena. Bet jei jis nusprendė nesiskiepyti, tai galioja draudimo sistemoje veikiantis principas: jei pats kažko nepadarote, kad apsisaugotumėte nuo draudiminio įvykio, draudimo išmoka nesumokama“, – interviu „Delfi”, komentuodama Vyriausybė siūlymą nepasiskiepijusiems ir COVID-19 susirgusiems asmenims nemokėti ligos išmokos, teigė konservatorė.
I. Šimonytė nesutinka, kad šis pavyzdys sukuria nelygias sąlygas, nes pacientai, kurie dėl nesveiko gyvensenos būdo susirgo kraujagyslių ir širdies ligomis, išmokas gauna.
„O jei žmogus nusilaužia koją būdamas neblaivus? Šiuo atveju yra labai ryškus ryšys ne su širdies kraujagyslių ligomis ar kitomis diagnozėmis, o konkrečiai – su COVID. Šiuo klausimu, beje, Seimas dar nėra priėmęs sprendimo, nes turėtų būti pakeistas įstatymas. Aš manau, kad tai – viena iš ekonominių priemonių, kuri mažintų paskatas žmonėms, galintiems pasiskiepyti, priimti sprendimą nesiskiepyti“, – pridūrė I. Šimonytė.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
