respublika.lt

I. Genytė-Pikčienė: perteklinis ekonomikos skatinimas gali pasireikšti nepamatuotu darbo užmokesčio augimu ir infliacija (25)

2021 gegužės 16 10:00:00
Monika Grigutytė, Elta

Vyriausybės penktadienį pristatytame patikslintame 2021 m. valstybės biudžete pažymėta, kad valstybės biudžeto deficitas šiemet augs iki 8,4 proc., o prognozuojamas šalies skolos lygis sieks 52,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vertindama šiuos rodiklius Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad turint omenyje Lietuvos ekonomikos atsparumą COVID-19 pandemijai, nerimą kelia numatytas didesnis už euro zonos vidurkį šalies biudžeto deficitas. Visgi ji pažymi, kad atsižvelgus į metų pradžios rezultatus, galima tikėtis kiek mažesnio nei prognozuojama metinio biudžeto deficito.

×
nuotr. 1 nuotr.
Indrė Genytė-Pikčienė. Eltos nuotr.

 

„Iš tiesų šiemet biudžeto deficitas nuo BVP gali būti šiek tiek mažesnis. Matyt, Finansų ministerija remiasi savo ankstesnėmis prognozėmis, kurios darytos dar neturint pirmo ketvirčio BVP rezultatų. O pirmas ketvirtis buvo gerokai stipresnis nei visi tikėjomės ir parodė, kad Lietuvą antrasis karantinas, kuris buvo ištęstas ir išties baugino didelėmis ir sunkiomis pasekmėmis, vis dėlto jų neatnešė, ir mūsų ekonomika, užuot smukusi, net sugebėjo augti“, – teigė I. Genytė-Pikčienė, primindama, kad pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su pirmu 2020 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 1 proc.

Visgi ekonomistė pažymi, kad nerimą kelia Lietuvoje tvirtinamas didesnis už euro zonos vidurkį biudžeto deficitas.

„Vertinant fiskalinius rodiklius, nerimo tikrai yra. Nepaisant to, kad Lietuva šią pandemiją išgyveno tikrai atspariai, palyginti su kitomis ekonomikomis, tokiomis kaip Pietų ES valstybės, vis dėlto biudžeto deficitus tiek pernai, tiek šiemet fiksuojame vienus didesnių ES, euro zonoje. Jie bent jau turėtų suktis apie euro zonos vidurkį. Mūsų fiskalinis skatinimas ir ekspansija yra gerokai didesni negu kitų valstybių, nors jų nuosmukis ir patirta žala dėl pandemijos yra gerokai reikšmingesnės nei mūsų“, –  sakė ji.

Tuo tarpu vertindama Europos Komisijai (EK) pateiktą Lietuvos stabilumo programą 2021 metams, I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad artės prie fiskalinės drausmės gerokai lėčiau nei Baltijos kaimynės.

„Stebint Finansų ministerijos paruoštą valstybės stabilumo programą, kurią pateikė EK, ir lyginant ją su kitų Baltijos šalių analogiškomis programomis, matome, kad Lietuva šiemet ir pernai ne tik turėjo didelius biudžeto deficitus, ir iki pat 2023 metų yra nusiteikusi turėti didesnius biudžeto deficitus nei Latvija ir Estija. Reiškia, kad mūsų kaimynės gerokai greičiau artės prie fiskalinės drausmės elgsenos ir tokio masto fiskalinio skatinimo, kokį turi Lietuva, nedarys“, – teigė ji.

Anot I. Genytės-Pikčienės, perteklinis ekonomikos skatinimas gali pasireikšti nepagrįstu atlyginimų augimu bei infliacija.

„Tai nėra tvaru, ypač vertinant iš tos ekonominio balanso pusės. Kai ekonomika jaučiasi gerai, kai ji auga ir visos ekonominės veiklos, kaip matome iš operatyviųjų duomenų, pakankamai greitai grįžta į sveiką būklę, papildomas, perteklinis skatinimas gali sukelti tam tikrų perkaitimo pasekmių ekonomikai. Tai pasireiškia nepamatuotu darbo užmokesčio augimu ir infliacija“, – akcentavo ji.

Vyriausybė penktadienį pritarė patikslintam 2021 m. biudžetui. Jame numatoma, kad šių metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 11 824,4 mln. eurų, arba 5,1 proc. (572,3 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2021 metų valstybės biudžeto plane.

2021 metais valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, sieks 9 047,3 mln. eurų, t. y. bus 0,7 proc. (58,7 mln. eurų) didesnės nei patvirtintame plane.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (25)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KONVENCIJA: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad vertinant dėl Stambulo konvencijos Seime tvyrančias įtampas yra akivaizdu, jog teikti konvenciją ratifikavimui šiuo metu būtų labai rizikinga.
  • EKONOMIKA: Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad Lietuvos ekonomika per COVID-19 pandemiją nenukentėjo, todėl valstybei reikėtų galvoti ne apie atsigavimą, o tolesnį augimą.
  • UŽSTATAS: Buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui bus grąžintas 25.000 Eur užstatas, antradienį galutinai nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.
  • VAKCINOS: Dabartinės vakcinos nuo COVID-19 sunkiai susidoros su omikron atmaina, o sukurti naują veiksmingą skiepą prireiks kelių mėnesių, JAV vakcinų gamintojos „Moderna“ vadovas sakė laikraščiui „Financial Times“.
  • MEDIENA: Valstybinė miškų urėdija pirmadienį skelbė, kad pasibaigus medienos pardavimo aukcionui 2022 m. pirmajam pusmečiui, matomas didelis medienos poreikis rinkoje – planuojamas 238 mln. eurų uždarbis.
  • DUJOS: Gamtinės dujos gyventojams, priklausomai nuo suvartojimo, nuo sausio brangs 27–36%.
  • ŪKIAI: Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, ūkių skaičius Lietuvoje per 10 metų sumažėjo 34 proc ir labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 2–5 ha, 1–2 ha ir 5–10 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų (palyginti su 2010 m. – atitinkamai 52, 48 ir 34 proc.).
  • IŠLAIDOS: Per „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną (lapkričio 26 d.) „Swedbank“ klientai apsipirkdami interneto parduotuvėse šįmet išleido bent 7,6 mln. eurų ir palyginus su praėjusių metų „Juoduoju penktadieniu“, interneto parduotuvėse išleista suma išaugo 19 proc., o lyginant su analogiška 2019-ųjų diena – užfiksuotos 2 kartus padidėjusios išlaidos.
  • PLĖTRA: Antradienio rytą prasidės Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas visam kaimui ir žemės ūkiui svarbus klausimas – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas.
  • POLITIKA: Vertinant Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu, dabartinę Lietuvos poziciją palaikė 34% apklaustųjų, nepalaikė – 41%, o dar 26% neturėjo nuomonės.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar bijote naujos koronaviruso atmainos „Omikron"?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Lietuvoje bus įvestas privalomasis skiepijimas kaip Austrijoje, kokie bus Jūsų veiksmai?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3 +3 C

-7 +1 C

 

-2 +5 C

-6 +1 C

-4 +2 C

 

-1 +2 C

0-9 m/s

0-6 m/s

 

0-8 m/s