1 nuotr.„Seimūnas Gintaras Steponavičius ketverius metus buvo švietimo ministru, todėl turėtų suprasti, kad švietimo įstaiga nėra tik verslo objektas. Bet ne, nesupranta, idėjiniam liberalui to neduota. Ponui Steponavičiui kaimo mokykla niekuo nesiskiria nuo kaimo parduotuvės“, - „Elito naujienose“ ironizuoja „Vakaro žinios“.
Buvusį ministrą papiktino Seime pasiūlyta įstatymo pataisa, kuri įtvirtintų nuostatą, kad ugdymo įstaiga gali būti reorganizuojama tik pritarus jos tarybai ir bendruomenei.
„Įsivaizduokite, kad esate nedidelės parduotuvės savininkas ir jums nekaip sekasi. Pirkėjų mažai, gyventojai renkasi netoli esančias kitas didesnę pasiūlą turinčias vietas. Svarstote įmonę uždaryti, tačiau Seimas nusprendžia, kad nuo šiol tokį sprendimą galėsite priimti tik turėdamas darbuotojų ir pirkėjų pritarimą“, - feisbuke išminties perlus žarstė ponas Steponavičius.
Mat kaip viskas paprasta. Ar mokykla, ar parduotuvė, ar žmogų ugdyti, ar jam dešrą parduoti - jokio skirtumo. Jei tokiems veikėjams leidžiama pasėdėti ministro kėdėje, neverta stebėtis, kad Lietuvos švietimas verčiamas preke. Pigia preke.
