1 nuotr.Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad diskusijose dėl kitų metų biudžeto projekto jos „raudona linija“ yra – neviršijamas 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas. Pasak jos, parlamentarai gali teikti siūlymus bei kompromiso paieška yra įmanoma, bet deficitas turi neišaugti.
„Tai yra Vyriausybės pasiūlytas projektas, Seimas dar turės tarti savo žodį. Man raudona linija šitame biudžeto projekte visgi yra biudžeto deficitas 2,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, kadangi tai yra Mastrichto kriterijus, kurį turime atitikti, kitaip lauktų sankcijos“, – ketvirtadienį Vyriausybėje spaudos konferencijos metu žurnalistams teigė G. Skaistė.
„Jeigu Seimas turės tam tikrų pasiūlymų didinti išlaidų vienoje srityje, natūralu, kad tam tikros diskrecinės priemonės kitoje srityje taip pat turės mažėti. Turbūt tų diskrecinių priemonių biudžete nėra tiek daug, daugelis išmokų yra indeksuojamos pagal numatytus įstatymus, taip pat pensijų, socialinių išmokų indeksavimas, daug kas ateina automatiškai“, – aiškino ji.
G. Skaistė akcentavo, kad biudžeto projekte nėra daug priemonių, kurias būtų galima pakeisti ir pasiūlyti idėjas, kurios neišaugintų deficito. Anot jos, Vyriausybės pasiūlytas balansas yra optimalus ir išskiriantis švietimą kaip prioritetą.
„Priemonių, kurias galima pakeisti, nėra tiek daug. Yra neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), kitų darbo užmokesčių didinimo sprendimai ir tas pats švietimo susitarimas. Man atrodo balansas, kurį pasiūlė Vyriausybė yra optimalus dabartinei situacijai ir išskiria švietimą kaip prioritetą dabartiniame kontekste“, – sakė politikė.
Ketvirtadienį Vyriausybės posėdyje G. Skaistė pristatė planuojamą 2024 m. valstybės biudžetą. Numatyta, kad 2024 m. biudžeto pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Remiantis švietimo susitarimu, šiai sričiai kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų. Iš jų mokytojų, pedagoginių darbuotojų atlyginimų didinimui numatoma – 219,2 mln. eurų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui – 84,4 mln. eurų, pasirengimui pamokoms bendrojo ugdymo mokytojams nuo sausio 1 d. – 25,6 mln. eurų.
Didinti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nekontaktinių valandų skaičių etate numatyta 13,8 mln. eurų, įtraukiajam ugdymui – 7,7 mln. eurų, profesiniam informavimui ir konsultavimui – 7,6 mln. eurų, o papildomoms pamokoms – 7,4 mln. eurų. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai numatyta 21,5 mln. eurų.
