Griauna tie, kas nieko gyvenime nepastatę

Sostinėje nebeliko Žaliojo tilto skulptūrų, vietos politikai jau pasišovę nukelti Petro Cvirkos paminklą, teismas pasisakė, kad Druskininkuose turi būti nugriautas vadinamasis „Vijūnėlės dvaras“ (jo savininkas tokiu atveju iš savivaldybės bei valstybės reikalautų 1,6 mln. eurų žalos atlyginimo), Neringos savivaldybėje teismas liepė nugriauti kavinę, išdygusią gavus visus reikalingus leidimus. Tai tik keli garsiausiai nuskambėję pavyzdžiai.

Vis tik kol kas „šviežiausias“ yra Druskininkų atvejis, todėl „Vakaro žinios“ šios savivaldybės mero Ričardo Malinausko klausė, kaip jis vertina visuotinį griovimo bumą.

„Teismo sprendimas dėl Vijūnėlės istorijos yra „pakazucha“ - bandymas parodyti, esą kovojama su tariama korupcija. Tačiau atsakingai galiu pasakyti, kad visa ši istorija yra politinis užsakymas ir ponios kadenciją jau baigusios prezidentės galutinis susidorojimas bei parodymas, kas čia yra šeimininkas.

Nei vieno pažeidimo nėra. Buvo keli STT tyrimai, keli prokuratūros tyrimai, trys Valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimai ir niekas nerado nė menkiausio pažeidimo. Visus tai įrodančius dokumentus turime. Pažeidimai atsirado tik po to, kai prokuratūra pralaimėjo pirmą teismą Vilniaus apylinkės teisme ir pastato savininkui buvo priteistos net ir advokato išlaidos. Tada prokurorė suklastojo dokumentus, sukūrė Druskininkuose neegzistuojančias kurorto apsaugos juostas, prezidentė per metinį pranešimą apkaltino nebūtais dalykais. Ir tada prasidėjo naujų tariamų pažeidimų paieškos.

O klausimas, ar protinga griauti pastatus, ne tik Druskininkuose... Tai yra „berazumių“ sprendimai. Skaičiau vieno žmogaus komentarą „Respublikoje“, kad net ir esant kažkokiems pažeidimams Vakarų valstybėse tokių kvailysčių nedarytų“, - tvirtino R.Malinauskas.

Mero teigimu, jei tektų vykdyti teismo sprendimą, mokesčių mokėtojams tai kainuotų apie 1,6 mln. eurų, nors jokių pažeidimų nebuvo. Negana to, „Vijūnėlės dvaro“ savininkas rengiasi kreiptis į Strasbūro teismą, kurį, anot R.Malinausko, neabejotinai laimės. Vien jau dėl Dalios Grybauskaitės pasisakymų, kurie bus įvertinti kaip teismo spaudimas.

„Aš turiu liudininką, kuris gali paliudyti, kad dėl Vijūnėlės istorijos buvo prezidentės nurodymas bet ką surasti, bet ką padaryti. Tikiuosi, kad jis kalbės. Ir turiu liudininkų, kad buvo daromas spaudimas teismams.

Gyvenu teisinio banditizmo valstybėje.

Protu nesuvokiami dalykai vyksta ir Neringoje. Liepė nugriauti pastatą, kuris išdygo teisėtai, derėjo prie aplinkos. Neringos savivaldybei tai kainuos vos ne trečdalį metinio biudžeto“, - akcentavo R.Malinauskas.

Meras pastebėjo, kad Lietuvoje taikomi dvejopi standartai: vienur pastatai griaunami lengva ranka, o, pavyzdžiui, buvusio Vilniaus „Žalgirio“ stadiono vietoje tebevyksta statybos, nors sklypo paskirtis buvo visiškai kitokia. Tačiau štai paminklai sostinėje griaunami vienas po kito.

„Apie paminklų griovimą kalba tie, kurie nieko gyvenime nėra sukūrę. Matyt, bent jau griovimu nori įeiti į istoriją“, - svarstė R.Malinauskas.

Komentaras

Apie dvejopus standartus kalba ir filosofas Krescencijus Stoškus. Anot jo, jei griaunami pastatai Druskininkuose, Neringoje, taip pat turi būti elgiamasi ir sostinės čigonų tabore, tačiau nesielgiama, nors niekas net neabejoja, kad ten visi arba bent jau beveik visi pastatai yra nelegalūs.

„Jei tą patį klausimą pateiktumėte Seimo nariams, jie turėtų tą pačią dieną galvoti, kaip reikia koreguoti įstatymus, kad tokių landų nebūtų. Belieka tik spėlioti, ar landos paliktos tyčia, ar iš žioplumo. Tačiau akivaizdu, kad įstatyminė sistema yra „falšyva“.

Akivaizdu, kad įstatymai turi vienodai galioti visiems, tačiau jie taikomi tik tada, kai yra naudinga politiškai. Druskininkų ar Neringos merai gali patikti, gali nepatikti, tačiau jiems įstatymai turi būti taikomi kaip ir visiems“, - įsitikinęs K.Stoškus.