respublika.lt

G.Nausėdai VTEK gali užduoti tikrą galvosūkį: nuo sprendimo priklausytų, ar keisis Prezidentūros ir Vyriausybės santykiai

(0)
Publikuota: 2020 birželio 01 10:21:40, Benas Brunalas, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Eltos nuotr.

Prezidento ir premjero santykių sankirtoje atsidūręs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius su visomis jį lydinčiomis istorijomis tapo rakštimi, kurios neištraukus, pasirodo, Prezidentūrai ir Vyriausybei įmanoma sugyventi. Tiek Gitanas Nausėda, tiek Saulius Skvernelis, kalbai pasisukus apie prezidento pasitikėjimo netekusį susisiekimo ministrą, elgiasi taip, tarsi būtų atsimušę į stiklines lubas. Šalies vadovas, net užsiminęs padaręs klaidą, skiriant J. Narkevičių ministru, politinio spaudimo valdantiesiems nedidina, o premjeras savo ruožtu toliau kartoja, kad ne Vyriausybės galva, o teisėsauga politinę atsakomybę nešančių ministrų problemas gali ir turi išspręsti. Kitaip tariant, Trakuose J. Narkevičiaus renovuoto namo istorija prezidento ir premjero akistatos į naują kokybę neperkėlė.

 

Tačiau ar Prezidentūrą ir Vyriausybę vedantys asmenys sugebės išlaikyti esamą tarpusavio santykį ir šią savaitę? Jei šiuo metu prezidentas dar gali pasakyti, kad raktas dėl J. Narkevičiaus likimo yra ne Sauliaus Skvernelio ir ne Ramūno Karbauskio kišenėje, tai ar tokia pati retorika bus įmanoma ketvirtadienį, po to kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), ko gero, priims sprendimą dėl vadinamosios „premjero gatvės“ tiesimo? Šis klausimas lieka atviras ir, priklausomai nuo to, kaip pasisakys VTEK, keliantis intrigą.

Nuo VTEK sprendimo priklausys, ar prezidentas toliau pasitikės premjeru


Birželio 16–oji yra paskutinė diena, kada VTEK, jau kartą pratęsusi tyrimą, gali paskelbti išvadą, ar premjero privatūs interesai nepaveikė sprendimų skirti finansavimą Upės gatvės, esančios Vilniaus rajone, šalia kurios gyvena S. Skvernelis su šeima, asfaltavimo darbams. VTEK taip pat aiškinasi, ar, svarstant bei priimant sprendimus dėl minimos gatvės asfaltavimo, premjerui nekilo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyta pareiga nusišalinti.

Kaip Eltai teigė VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė, tikėtina, kad jau ketvirtadienį vyksiančio posėdžio metu VTEK nariai sprendimą priims. Koks verdiktas bus, teigė ji, sunku pasakyti, nes viskas priklausys nuo 4 VTEK narių (vienas nuo sprendimo nusišalino) balsavimo.

Bent jau teoriškai ar sekant logika, kuri buvo anksčiau deklaruota paties prezidento, VTEK ir jos sprendimas gali būti tas faktorius, kuris iš principo pakeis Vyriausybės ir Prezidentūros santykius. G. Nausėda yra sakęs, kad atsakymas į klausimą, ar vadinamoji premjero keliuko istorija vis dar leidžia pasitikėti premjeru, priklausys ir nuo VTEK išvadų.

Taigi, jei pastaroji pareikš, kad premjeras visgi interesus supainiojo, prezidentui gali tekti pasirinkti: principingai pareikšti ar bent jau užsiminti, kad premjero likimas kėdėje nebėra savaime suprantamas, kita išeitis – tęsti J. Narkevičiaus paskyrimą į ministrus teisinusią retoriką. Kitaip tariant, kartoti, kad politinis stabilumas šalyje, ypač pandemijos sukeltos krizės metu, yra svarbiau už visa kita. Abu keliai turi savas rizikas: vienu atveju rizikuojama prarasti santykius su valdančiaisiais, kitu – susilpninti diskusijų objektu tapusį prezidento įvaizdį ir autoritetą.

Politinės aplinkybės, kaip artėjantys Seimo rinkimai, kuriuose premjeras, ko gero, dalyvaus, dar nepasibaigusi koronaviruso krizė, užsitęsęs negebėjimas iš ministro kėdės iškrapštyti J. Narkevičių neabejotinai sprendimą, ką daryti Prezidentūrai, jei VTEK visgi pripažins premjerą supainiojus interesus, tik apsunkins. Ne ką mažesnę įtaką turėtų daryti ir esamas komunikacinis fonas, kuriame keliami klausimai, ar prezidentas, ypač valdančiųjų atžvilgiu, yra pakankamai principingas, aktyvus ir stiprus politikas.

Kol kas galima tik pabandyti spėti, kaip keistųsi Prezidentūros bei valdančiųjų santykiai, jei VTEK visgi pareiškus, jog S. Skvernelis viešuosius ir privačiuosius interesus supainiojo, G. Nausėda pasirinktų „kietesnį“ ar „minkštesnį“ reakcijos kelią.

G. Nausėdai teks rinktis: rizikuoti savo autoritetu ar gerais santykiais su valdančiaisiais

Jei visgi VTEK sprendimas būtų nepalankus premjerui, prezidentas G. Nausėda, nusprendęs rinktis „kietesnį kelią“ – VTEK išaiškinimą tiesiogiai ar netiesiogiai susieti su tolimesnio S. Skvernelio likimo užimame poste klausimu, – ko gero, galėtų tikėtis dvejopos valdančiųjų reakcijos.

Viena iš jų – Prezidentūros nuomonės ignoravimas, toliau tęsiant esamą retoriką, kad asfaltuoto kelio klausimas yra politizuotas, tenkinantis ne valstybės, bet opozicijos interesus, kad siekiama pakenkti premjero reputacijai, pasinaudojus neautoritetinga VTEK komisija, kad gerbiamas prezidentas vėl buvo suklaidintas nekompetentingos savo komandos, kad jo išsakyta pozicija yra ne jo nuomonė, todėl į ją atsižvelgti nebūtina, ypač kai suvaldant krizę šalyje tiesiog būtinas tolesnis efektyvus Vyriausybės darbas.

Tai, kad valdantieji su premjeru priešakyje galėtų pasirinkti ignoruoti prezidento komentarus po S. Skverneliui nepalankaus VTEK išaiškinimo, yra nemažai tikėtina. R. Karbauskis dar metų pradžioje Eltai teigė, kad jo vedami „valstiečiai“, be jokių abejonių, gerbia dabartinį šalies vadovą, tačiau, to paties nejausdami VTEK, negalės gerbti ir prezidento sprendimo, priimto šios institucijos išvadų pagrindu. Todėl, pasak jo, kad ir kokią nuomonę apie S. Skvernelį išsakytų prezidentas, ją „valstiečiai“ vertins tik kaip šališką.

Tai, kad VTEK pozicija nėra pakankamas kelrodis sprendimams, parodė ir pats premjeras, kai pastaroji institucija nustatė, jog susisiekimo ministras pažeidė tarnybinę etiką dėl kelių pietų, už kuriuos buvo apmokėta valstybės įmonių lėšomis. S. Skvernelis tuomet teigė, kad tai, dėl ko „nudegė“ J. Narkevičius, ilgą laiką apskritai nebuvo traktuojama kaip pažeidimas. Be to, S. Skvernelis panašiai įvertino ir analogišką VTEK išaiškinimą dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos.

Taigi, susiklosčius tokioms aplinkybėms, apie nepasitikėjimą premjeru užsiminusiai ar tiesiai tą išsakiusiai Prezidentūrai, siekiančiai apsaugoti savo reputaciją, ko gero, tektų užverti duris jau platesniam Vyriausybės personalijų ratui ar net valdantiesiems apskritai. Tad likusias savaites iki rinkimų, tikėtina, Prezidentūra ir valdantieji gyventų gal net atšiauresnėmis sąlygomis, nei sugyveno kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Algirdas Butkevičius paskutiniais jo premjeravimo mėnesiais.

Premjeras gali pasielgti, kaip pasielgė R. Paksas


Tačiau premjeras S. Skvernelis, įvertinęs faktą, kad rinkimai įvyks jau rudenį, galėtų rinktis ir kitą – Rolando Pakso išbandytą – kelią. Po prezidento tiesioginės ar užuominomis išsakytos replikos dėl susilpnėjusio pasitikėjimo Vyriausybės vadovu S. Skvernelis gali nuspręsti bematant pats trauktis iš ministro pirmininko pareigų. Tai, ko gero, kartu taptų ir S. Skvernelio bei „valstiečių“ rinkimų kampanijos vienu iš ryškesnių akcentų. Tuo labiau, kad visuomenė, kaip rodo apklausos, šiuo metu palankiai vertina tiek jo, tiek Vyriausybės darbą koronaviruso krizės metu. Tokiu atveju konfrontacija tarp Prezidentūros ir valdančiųjų įsiliepsnotų ne ką mažesnė, tačiau valdantieji ir premjeras būtų nepalyginamai laisvesni komentuoti situaciją ar net kaltinti prezidentą, esą neatsakingai pasielgusį viruso sukeltai krizei dar nepasibaigus.

Žinoma, ar valdantiesiems patiems paranku stoti kietesnėn akistaton su aukštus reitingus turinčiu prezidentu, yra kitas klausimas, kurį, ko gero, situacijai susiklosčius, bandytų įvertinti ir šalies vadovo komanda.

Ūgtelėję valdančiųjų reitingai prezidentui sprendimą apsunkins

Prezidentūrai projektuojant sprendimą po VTEK, aktualus būtų ir premjero bei „valstiečių“ reitingų klausimas. Prezidentūra, svarstydama „kietąjį“ scenarijų, be abejonės, įvertins faktą, kad G. Nausėda Seime neturi tvirto politinio užnugario. Todėl pastaruoju metu ūgtelėję „valstiečių“ bei jų lyderių reitingai gali tapti ganėtinai svarbia paskata „mąstyti strategiškai“ ir su valdančiaisiais į atvirą konfliktą nesivelti.

Jei Prezidentūra ir prezidentas tikrai yra įsitikinęs tuo, ką viešai sako, – jog yra nemaža tikimybė, kad būtent „valstiečiai“ rudenį formuos centro kairės koaliciją, tai, ko gero, bus vengiama „kietojo“ scenarijaus. Tokiu atveju būtų ieškoma būdų, kaip kuo diplomatiškiau išlaviruoti, viena vertus, nesukeliant abejonių savo ir VTEK autoritetu ir, kita vertus, nesukuriant krizės su visa Vyriausybe ir valdančiaisiais. Tačiau ar įmanoma tą padaryti, net dengiantis nesibaigusiomis koronaviruso grėsmėmis, veikiau teorinis, o ne praktinis klausimas.

Maža to, Prezidentūroje gali būti manoma, kad konfrontacija su valdančiaisiais kadencijos pabaigoje pastariesiems sukurs tik papildomą inerciją telkiant savus rinkėjus. Kitaip tariant, gali būti bijoma prisidėti prie didesnės „valstiečių“ sėkmės rudenį vyksiančių Seimo rinkimų metu.

Prezidento nutylėjimas dėl VTEK išvados gali pakenkti įvaizdžiui


Kita vertus, spręsdama, kaip reaguoti, jei premjerui VTEK sprendimas bus nepalankus, Prezidentūra negalės neįvertinti ir anksčiau minėto komunikacinio konteksto ir kartkartėmis G. Nausėdai išsakomų replikų dėl esą politinio silpnumo, principingumo ar aktyvumo stokos.

Situacija nuo to laiko, kai prezidentas užsiminė, kad pasitikėjimo premjeru klausimas gali būti susietas su VTEK išvada, stipriai pasikeitė. Kilo poreikis greitai ir principingai spęsti ekonomikos, pandemijos suvaldymo problemas, dėti pastangas, kad būtų išvengta antrosios viruso plitimo bangos. Tačiau, nepaisant to, prezidento sprendimas rinktis „minkštesnį kelią“ – VTEK išvadą nutylėti ar tiesiog jos nesureikšminti – viešojoje erdvėje gali būti apibendrintas kaip tiesiog atsitraukimas nuo anksčiau deklaruotos principingesnės pozicijos ar net veikimas iš „silpnojo perspektyvos“.

Tai, įvertinus faktą, kad ir koronaviruso krizės metu viešojoje erdvėje kelta nemažai klausimų dėl prezidento vaidmens, gali tapti akstinu ir pačiai Prezidentūrai manyti, jog šiuo keliui einant bus tik barstomi G. Nausėdos reitingai ar net kėsinamasi į jo autoritetą.

Maža to, visuomenė gali nesuprasti prezidento, jei šis nepalankios S. Skverneliui VTEK išvados nesusietų su J. Narkevičiaus klausimu. Kaip minėta, prezidentas jau buvo kartą nedviprasmiškai išsakęs nuomonę, kad kelio šalia premjero namų asfaltavimo klausimas yra glaudžiai susijęs su problemomis, kurios sukasi aplink susisiekimo ministrą. Galiausiai ir pastarąją savaitę prezidentas interviu Delfi pripažino, kad, jei būtų J. Narkevičiui „išskaitęs iš kaktos“, kad jį paskyrus susiklostys tokia situacija, to tikrai nebūtų daręs. Taigi švelnesnė laikysena premjero atžvilgiu viešoje erdvėje gali būti suprasta, kaip tam tikras prezidento prieštaravimas pačiam sau. Galiausiai ir viešojoje atmintyje gali likti G. Nausėdos įvaizdžiui mažų mažiausiai nepatogus prisiminimas – ilgai apie ministro netinkamumą kalbėjęs šalies vadovas tiesiog sąmoningai praleido galimybę užbaigti J. Narkevičiaus istoriją.

Taigi, net jei prezidentas viešai sako, kad jo darbas neturėtų būti matuojamas pagal išsakomus epitetus Vyriausybei ar trinktelėjimus į stalą, svarstant „minkštesnį scenarijų“ Prezidentūra vis tiek turės kelti klausimą, ar vengimas konfrontacijos šiandien nekainuos brangiai ateityje. Vertinant bent jau dabartinį komunikacinį kontekstą, tikėtina, kad sprendimas ignoruoti VTEK išvadą bus įvertintas kaip dar vienas nusileidimas Vyriausybei. O tai gali tapti pagrindu ne tik visuomenei, bet ir būsimam Seimui abejoti Prezidentūros politine valia. Taigi Prezidentūra, nepaisant paties G. Nausėdos akcentuoto kitokio valdymo stiliaus, turėtų bent jau svarstyti galimybę, reikalui esant, rinktis nedažną, bet tvirtą „trinktelėjimą į stalą“.

Ekonomisto profesiją turintis prezidentas, galima susidaryti įspūdį, jau beveik metus eidamas šalies vadovo pareigas, sprendimus priėmė, remdamasis iš ekonomisto tapatybės išplaukiančia skaičiavimo aritmetika. Jei VTEK vis dėlto priims premjerui nepalankų sprendimą, o prezidentas politinius žingsnius ir toliau skaičiuos kaip ekonomistas, – tikėtina, kad bus simpatizuojama ,,minkštesniam“ keliui, rizikuojant tuo, kas sunkiau apskaičiuojama, – autoritetu, įvaizdžiu. Kita vertus, prezidentas jau spėjo pajausti politikos tonusą aukščiausiu lygiu ir galbūt priimdamas sprendimą atsižvelgs, kad politikoje įprastus konfliktus kartais galima išspręsti tik įjungiant griežtus principus, į antrą planą kiek nustumiant įsitikinimą, kad sprendimui kryptį duoti turi atsargūs ir racionaliai apibendrinti scenarijai.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s