„Vizitą įvertinčiau dešimt balų, nes pirmiausia pavyko užmegzti gerą, žmogišką kontaktą su visais, tiek ir su NATO generaliniu sekretoriumi, su kuriuo susitikome vakar. Tai čia yra labai svarbu. Namų darbus parsivežame tiek dėl komisaro, tiek dėl energetikos jungčių, net dėl MFF (daugiametės finansinės perspektyvos. – ELTA). Namų darbus turime daryti visi, turi daryti ir mano patarėjai, kurie taip pat kartu dalyvauja su manimi. Turi komunikuoti su atitinkamais patarėjais kituose kabinetuose. Atitinkamai, manau, kad galime pasiūlyti, savo žmonių į kitų komisarų kabinetus sudėtį. Tai tokia praktika yra paplitusi ES, kai vienos šalies specialistai atsiduria mūsų komisaro kabinete ir, atvirkščiai, dirba lietuvių kabinetuose“, – apibendrino vizitus žurnalistams G. Nausėda.

Anot jo, dėl statomos Baltarusijos Astravo AE pavojų nuomonės sutapo. G. Nausėda patikino, kad pareigūnai supranta,  jog Astravo AE turi būti saugi dar prieš jai pradedant veikti.

Kita vertus, G. Nausėda teigė, jog dauguma ES vadovų stebėjosi, jog, nepaisant konflikto dėl Astravo AE, Lietuva bandys atkurti santykius su Baltarusija.

„Aš pats pradėjau tą diskusiją, kad aš noriu dialogo su Baltarusija, kad mes norime kalbėti, nepaisant to, kad esame pasirengę nepirkti elektros energijos iš Astravo AE, kadangi AE ir vieta prasta, ir incidentų daug (...) ES vadovai šioje vietoje supranta, kad tai yra problema, ir tai ne tik Lietuvos problema, bet viso regiono problema. Bet tai, kad mes norime dialogo, tai jiems yra naujiena, nes visą laiką Lietuva laikėsi pozicijos tiesiog įšaldyti santykius su Baltarusija, bet nemanau, kad ši pozicija yra geriausia, turint omenyje dabar, kai JAV pareigūnai bei kitų valstybių pareigūnai lankosi Minske ir žiūri, ką Baltarusija gali padaryti, kad eitų savarankišku keliu, o ne eitų pavaldžios Rusijos valstybės keliu“, – teigė jis.

G. Nausėda rugsėjo 4-5 dienomis lankosi Briuselyje. Antrąją vizito dieną šalies vadovas susitiko su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Donaldu Tusku (Donald Tusk), Europos Komisijos (EK) pirmininku Žanu Klodu Junkeriu (Jean Claude Junker), išrinktaisiais EK ir EVT pirmininkais Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) bei Šarliu Mišeliu (Charles Michel).

G. Nausėda pritartų „Brexit“ derybų pratęsimui

Prezidentas G.  Nausėda teigia, kad jei būtų siūloma pratęsti „Brexit“ laiką, jis šią idėją palaikytų. Pasak jo, blogiausia alternatyva būtų „Brexit“ be jokio susitarimo.

„Aš manau, kad tai tikrai nėra blogiausia alternatyva. Pati blogiausia alternatyva yra „Brexit“ be susitarimo. Tai kol kas galime sakyti, kad debesys šiek tiek pasitraukia, terminas pratęstas. Tai yra viena iš palankesnių alternatyvų“, – teigė G. Nausėda. Pasak jo, Lietuva suinteresuota tuo, kad nors tai ir užtruktų daugiau laiko, bet vis dėlto privestų prie „Brexit“ su susitarimu.

Primename, Bendruomenių rūmai trečiadienį balsavo ir už tai, kad būtų atidėtas išstojimo terminas, jei nepavyks susitarti su ES. Borisui Džonsonui (Boris Johnson), kuris yra praradęs daugumą parlamente, tai yra dar vienas skaudus pralaimėjimas. Įstatymas dabar įpareigoja premjerą prašyti Briuselio „Brexit“ atidėjimo iki 2020 metų sausio 31 dienos, jei prieš tai nebus susitarta su ES dėl išstojimo sutarties. Šiam įstatymui dar turi pritarti Lordų rūmai, o tada, kad jis įsigaliotų – karalienė Elžbieta II. Šio žingsnio tikimasi pirmadienį.

Jungtinės Karalystės gyventojai per referendumą 2016 metais pasisakė už šalies pasitraukimą iš ES. B. Džonsono pirmtakė Teresa Mei (Theresa May) su ES išsiderėjo „Brexit“ sutartį. Tačiau dabartinis premjeras ją atmeta dėl Airijos sienos klausimo. ES nenori dar kartą atversti sutarties.