G.Nausėda: tvari valstybės plėtra turi turėti aiškų tikslą ir taktiką

„Tvarios valstybės plėtros tema šiandien kaip niekada aktuali. Formuojame naują Vyriausybę, todėl keliame jai ne tik trumpo laikotarpio uždavinius (...). Tvari valstybės plėtra turi turėti labai aiškų tikslą: žalia, inovatyvi, teisinga, stipri Lietuva. Antra - turime turėti labai aiškią taktiką, kokiomis priemonėmis ketiname tai padaryti", - Valstybės kontrolės organizuojamoje konferencijoje „SIGNALS 2020" kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas, kalbėdamas apie gerovės Lietuvos kūrimą, pabrėžė, kad itin svarbi yra kaštų analizė, kuri turėtų būti naudojama kasdienėje veikloje.

„Tvarumas yra be galo plati sąvoka, bet pirmiausia ji atspindi mūsų taupų elgesį su aplinka, finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais. Visa tai turime naudoti taip, kad pasiektume maksimalų rezultatą. Todėl kalbėdamas apie gerovės Lietuvą (...) norėčiau atkreipti dėmesį, kad mūsų kasdienėje veikloje labai svarbu naudoti kaštų analizę, nes tai yra tas raktas, kuris atrakina daug durų priimant valstybei reikšmingus sprendimus", - tikino šalies vadovas.

Tuo metu valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas teigė, kad šiuo metu Lietuvai būtina išnaudoti visas atsiveriančias galimybes, nevengti keistis ir prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.

„Gyvename labai spartaus technologijų, klimato ir ekonomikos kaitos amžiuje. Būtina greitai reaguoti, išnaudoti atsiveriančias galimybes, keistis ir prisitaikyti. Todėl visuomenės gyvenimas, ekonomika ir viešasis valdymas turi būti pagrįsti principais, leidžiančiais mums drąsiai sutikti naujus iššūkius, jei negalime jų išvengti, turime juos išnaudoti, mokantis naujų veiklos būdų", - kalbėjo M. Macijauskas.

Reforma yra natūralus žodžio švietimas palydovas

Kalbėdamas apie švietimą Lietuvoje, G. Nausėda teigė, kad šiuo metu reforma jau yra tapusi natūralia žodžio „švietimas" palydove.

„Kai kalbame apie švietimą, turbūt žodis reforma yra natūralus žodžio švietimas palydovė. Tačiau reforma nelygi reformai. Galime reformuoti švietimo sistemą kasmet, ir, nepaisant to, ne tik nepasiekti norimų rezultatų, bet netgi tolti nuo jų", - sakė jis.

Prezidentas taip pat pridūrė, kad tobulinti švietimo sistemą tikimasi didinant darželių prieinamumą, ankstinant ikimokyklinį ugdymą bei keičiant pedagogų įgūdžius.

„Mūsų iniciatyvos yra nukreiptos keliomis kryptimis, ir pirmoji iš jų bus pradėta įgyvendinta nuo kitų metų: vaikams iš socialinės rizikos šeimų darželiai taps prieinami 100 proc. (...) Vėliau ketiname įgyvendinti ikimokyklinio ugdymo ankstinimo programą (...). Taip pat keisdami pedagogų įgūdžius, suteikdami daugiau įgūdžių jiems dirbti įtraukiojo mokymo programose ir nuotoliniu būdu, manau, tikrai pasirinkome teisingą kryptį", - SIGNALS 2020 konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.

Valstybės kontrolieriaus M. Macijausko teigimu, viena iš sričių, galinčių padėti siekti kokybiškesnio ugdymo, yra kompiuterinis raštingumas.

„Kokybiškas ugdymas ir švietimas yra visuomenės tvaraus vystymo pagrindas. Tačiau Lietuvoje kol kas negalime pasidžiaugti tolygiai kokybišku ugdymu visiems mokiniams (...). Apie negerėjančius Lietuvos mokinių pasiekimus kalbame jau kelis dešimtmečius (...).

Reikia stiprinti mokinių ir mokytojų kompiuterinį raštingumą (...). Karantino metu mokiniai buvo aprūpinti kompiuteriais, planšetėmis ir interneto ryšiu, ir tai lėmė esminį teigiamą šuolį (...). Svarbu šį proveržį išlaikyti ir toliau", - kalbėjo jis.

Įgyvendinti klimatui neutralią ekonomiką Lietuvai gali pavykti ir anksčiau nei numatyta

Vertindamas aplinkos apsaugos sritis Lietuvoje, kurios kelia daugiausiai optimizmo, prezidentas įvardijo atsinaujinančią energetiką ir atliekų naudojimo efektyvumą.

„ES programose yra numatyti konkretūs tikslai. Pirmiausia - pasiekti klimatui neutralią ekonomiką iki 2050 metų. Tikiu, kad atskirose valstybėse galima įgyvendinti šitą tikslą ir anksčiau, tokioms valstybėms priskirčiau ir Lietuvą (...).

Kalbant apie atsinaujinančią energetiką, atliekų naudojimo efektyvumą - tai yra tos sritys, kurios man kelia optimizmą, nes Lietuva per pastaruosius kelerius metus padarė labai daug. Turime gerą bazę būti šiame procese tarp ES lyderių", - teigė G. Nausėda.

Trečiadienį vykstančioje Valstybės kontrolės organizuojamoje kasmetinėje tarptautinėje valstybės tvarios plėtros konferencijoje „SIGNALS 2020" diskutuojama apie duomenų svarbą viešojo valdymo srityse, kalbama apie būtinybę užtikrinti kokybiškos švietimo sistemos prieinamumą ir aptariama, su kokiais iššūkiais susiduria ir kokias priemones įgyvendina Lietuva, siekdama sumažinti klimato kaitos pokyčius.