4 nuotr.Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo mėnesį teiks Seimui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlys ankstinti priešmokyklinį ir pradinį ugdymą, taip pat vaikams iš socialinės rizikos šeimų įvesti privalomą ikimokyklinį ugdymą. Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė teigė, kad įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti lygias starto galimybes vaikams.
„Įstatymo pataisas sudaro du elementai: užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams, gyvenantiems socialiai nepalankioje aplinkoje ir patiriantiems atskirtį. Antra, palaipsniui per kelerius metus parengti sistemą, kuri sudarytų lanksčias sąlygas kokybiškai ugdyti visus vaikus nuo ankstesnio amžiaus“, – spaudos konferencijoje teigė J. Karpavičienė.
Anot jos, siekiama suteikti lygiaverčio starto galimybes kiekvienam vaikui.
„Prezidentas pabrėžia, kad gerovės valstybės sudedamoji, kertinė dalis yra kokybiškas švietimas. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad daugelis sisteminių problemų švietime yra užkoduotos ankstyvajame lygmenyje. Pirma, kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo ekonominės, socialinės, kultūrinės aplinkos, nėra užtikrinamas lygiavertis startas bei vienoda ugdymo kokybė. Antra, Lietuvoje vaikai santykinai vėlai įtraukiami į kokybišką ankstyvą ugdymą“, – sakė ji.
Priešmokyklinis ugdymas, pasak prezidento patarėjos, turėtų prasidėti nuo 5 metų, o pradinis nuo 6 metų.
„Su galimybe priešmokykliniame ugdyme praleisti dvejus metus ir į mokyklą eiti nuo 7 metų“, – teigė J. Karpavičienė.
Anot jos, Švietimo įstatymo pataisų paketas bus paskelbtas viešai konsultacijai. Pakoreguotas jis bus teikiamas Seimui rudens sesijai.
G. Nausėdos inicijuotiems švietimo pokyčiams numatoma skirti apie 90 mln. eurų
Šalies vadovo Gitano Nausėdos iniciatyvoms ankstinti priešmokyklinį ir pradinį mokymą bei užtikrinti privalomą ikimokyklinį mokymą socialiniai jautrioms šeimoms iš biudžeto numatoma skirti apie 90 mln. eurų. Prezidento pasiūlymai turėtų būti svarstomi Seimo rudens sesijoje.
„90 mln., jeigu toks modelis įgyvendinamas per 6 metus. Ikimokyklinio ugdymo užtikrinimui socialinės rizikos vaikams yra iki 10 mln. per mokslo metus, pasirengimas priešmokykliniam yra 11 mln. su trupučiu, pasirengimas pradiniam yra 7, 5 mln.“, – po susitikimo su švietimo bendruomenės atstovais teigė prezidento patarėjas Paulius Baltokas.
„Plius reikia dar apie 7 mln. pedagogų kvalifikacijai, rengimui, pertobulinimui, kitaip tariant, parengimui, kad jų būtų. Skirstant šias sumas per 6 metus gauname apie 90 mln. per šešerius metus“, – pridūrė jis.
Švietimo bendruomenė palaiko prezidento siūlymus
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša po susitikimo su prezidentu džiaugėsi šalies vadovo iniciatyvomis.
„Tai yra labai toli numatantis, ilgas procesas ir jo vaisius mes pamatysime ne anksčiau kaip po 6-10 metų. Bet tai reikia padaryti, nes mūsų jaunimas greitai sensta, mūsų akceleracija yra milžiniška, mūsų mažojo jaunimo gebėjimai keičiasi kas kiekvienas penkmetis ir dar greičiau“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė E. Jovaiša.
„Pagrindiniai punktai, į ką bus atkreipiamas dėmesys, yra infrastruktūra, mokytojai, (švietimo – ELTA) pagalbos specialistai, vadovėliai. Būtent tai yra, kas daro šį veiksmą ilgamečiu. Taigi aš tik galiu pasidžiaugti, kad turime tokį stiprų rėmėją – Lietuvos Respublikos prezidentą“, – akcentavo jis.
Lietuvos švietimo tarybos (LŠT) pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė taip pat akcentavo palaikanti šalies vadovo siūlymus.
„Tai, mano manymu, yra sisteminis žingsnis vienodų galimybių suteikimo visiems vaikams įgyti kokybišką išsilavinimą link. Antras labai svarbus aspektas, kad tai taip pat yra sisteminis žingsnis mažinant socialinės nelygybės poveikį, ypač švietimo sektoriuje“, – spaudos konferencijoje teigė ji.
S. Mačiukaitė-Žvienienė taip pat akcentuoja, kad panašius siūlymus buvo pateikusi ir Lietuvos švietimo taryba, siekdama spręsti problemas ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo srityje bei užtikrinti lygias galimybes vaikams iš socialiai jautrių šeimų.
„Dar pavasarį mes pateikėme savo siūlymus dėl švietimo politikos strateginių krypčių, kuriame vienas iš siūlymų buvo labai aiškiai susietas su privalomu ikimokykliniu ugdymu žemesnį socekonominį statusą turintiems vaikams. Taip pat labai aiškiai išsakėme savo poziciją dėl ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programos susiejimo, kad ankstyvasis ugdymas ir ypač ikimokyklinis ugdymas taptų formalios švietimo programos dalimi“, – akcentavo ji.
LŠT pirmininkė taip pat akcentavo vaikų iš socialiai jautrių šeimų atotrūkio problemą ir tai, kad vaikai iš socialinės rizikos šeimų rečiau įgyja vidurinį išsilavinimą.
S. Mačiukaitė-Žvinienė taip pat džiaugėsi, kad G. Nausėdos pateiktose Švietimo įstatymo pataisose dėmesys yra skiriamas vaiko pasirengimui eiti į mokyklą.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad prezidento pataisose, kurias mes šiandien matome, yra akcentuojamas vaiko pasirengimas ateiti į mokyklą ir galimybė šiandien atsižvelgiant į tai, ar vaikas yra pasirengęs eiti į mokyklą, sudaryti jam sąlygas mokytis priešmokyklinio ugdymo programoje vienerius ar dvejus metus. Tai yra vienareikšmiškai tas žingsnis, kuris sukuria vienodas sąlygas įgyti kokybišką išsilavinimą ateityje“, – akcentavo ji.
Prezidentūra siūlo jau nuo 2021 m. užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams iš socialinės rizikos šeimų, o nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. - priešmokyklinio ugdymo ankstinimą vaikams nuo 5 metų. Nuo 2024 m. siūlomas pradinis ugdymas nuo 6 metų.
