G.Nausėda prabilo apie per anksti sušvelninto karantino pasekmes

„Manau, kad šitą klausimą turėsime spręsti vienaip ar kitaip ir artimiausioje ateityje, tačiau šioje vietoje būčiau labai atsargus. Tikrai nesinorėtų padaryti klaidų tokioje lemtingoje stadijoje, kuomet, viena vertus, mes jau kaip ir tikimės perlaužti stuburą koronavirusui, bet, kita vertus, jeigu padarysime tai per anksti, susilauksime antrosios bangos ir jos mums mažiausiai reikėtų“, – po apsilankymo COVID-19 karštosios linijos skambučių centre Kaune žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas pripažįsta, kad šalies ekonominiai klausimai yra labai svarbūs, tačiau akcentuoja, jog dėl ekonomikos negalima rizikuoti visuomenės sveikatos sąskaita.

„Suprantu tuos ekonominius samprotavimus, jie yra svarbūs. Ekonomikos nuosmukis, darbo vietos, pajamos yra labai svarbu, bet tai neturi būti daroma mūsų visuomenės sveikatos sąskaita“, – teigė prezidentas.

„Todėl, jeigu ir eisime šiuo keliu, tai tikrai turėtų būti daroma labai atsargiai, labai selektyviai, labai laipsniškai, kad jokiu būdu nepažeistume tos trapios pusiausvyros, kurią, aš tikiu, mes netrukus pasieksime“, – pridūrė jis.

G. Nausėda teigia pastebintis ir tam tikrų padėties stabilizacijos požymių. Pasak prezidento, nepaisant to, kad naujų koronaviruso atvejų skaičius šalyje didėja, ištirtų asmenų imtis taip pat labai išsiplėtusi.

„Matau tam tikrų požymių stabilizacijos, nors galbūt mes ir matome, kad naujų patvirtintų atvejų skaičius kaip ir didėja, bet mes ir tiriame gerokai daugiau, įtraukiame vis daugiau žmonių į tą imtį, kurie yra ištirti, nepalyginsi su tuo, kas buvo pirmosiomis savaitėmis“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Tai galbūt natūralus yra tas padidėjimas, bet nuo tirtųjų skaičių skaičiuojami užsikrėtimo atvejai, tai tikrai rodo tam tikrą pozityvią tendenciją. Vadinasi, sprendimus priėmėme dar laiku ir situaciją valdome“, – patikino jis.

Ragina Sveikatos apsaugos ministeriją skirti rimtą dėmesį savo komunikacijai

Prezidentas G. Nausėda kritikuoja sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimą dėl laikinai trumpinamo mobiliųjų patikros punktų darbo laiko pranešti vėlų penktadienio vakarą. Pasak prezidento, tokie komunikacijos sprendimai kelia nereikalingą įtampą, todėl šalies vadovas ragina Sveikatos apsaugos ministeriją skirti labai rimtą dėmesį savo komunikacijai.

„Tikrai taip komunikuoti negalima, nes tai kelia visiškai nereikalingą įtampą lygioje vietoje. Ir turbūt dar kartą tenka apgailestauti, kad komunikavimas vis dar tobulintinas ir kartais sukelia aistras ten, kur visiškai to neturėtų būti“, – po apsilankymo COVID-19 karštosios linijos skambučių centre Kaune žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.

Todėl šalies vadovas ragina Sveikatos apsaugos ministeriją skirti labai rimtą dėmesį komunikacijai.

„Turbūt palinkėjimas Sveikatos apsaugos ministerijai, be savo rutininių darbų, skirti labai rimtą dėmesį ir komunikavimui, nes komunikavimas šiandieninėje visuomenėje taip pat yra be galo svarbus dalykas“, – kalbėjo prezidentas.

G. Nausėda teigia, kad nors šalis ir didina testavimo skaičių, tačiau teigti, kad pasiektas didžiausias pajėgumas, pasak prezidento, kol kas negalima. Šalies vadovo teigimu, laboratorijų pajėgumai turėtų didėti ir artimoje ateityje pasiekti 5 tūkstančius tyrimų per parą.

„Šiuo metu mes didiname testavimo skaičių, bet tuo pat metu laboratorijų pajėgumai nedidėja tokiu greičiu, kokiu mes norėtume, todėl atsiranda tam tikri kamščiai, kuriuos reikia įveikti, tai tie laboratorijų pajėgumai turėtų didėti ir pasiekti 5 tūkstančius per parą, bet tai dar yra ne šiandienos realybė, tai bus galima tik artimiausioje ateityje“, – sakė G. Nausėda.

G. Nausėda: matydamas savanorių darbą dar tvirčiau tikiu, kad sėkmingai įveiksime koronavirusą

Prezidentas G. Nausėda džiaugiasi, kad vis daugiau įvairių profesijų atstovų buriasi kovai su koronavirusu. Šalies vadovo teigimu, puikus šio reiškinio pavyzdys yra koronaviruso linijos savanoriai, kurių pagalba ženkliai sumažina Bendrajam pagalbos centrui ir Greitajai medicinos pagalbai tenkantį krūvį.

„Lietuvoje šiandien vykdomi ne tik koronaviruso testai. Mūsų žmogiškumas taip pat laiko svarbų testą. Vis daugiau žmonių – ne vien šauliai, medikai, medicinos studentai, bet ir daugelio nesusijusių profesijų atstovai – savanoriškai buriasi ir telkia jėgas kovai su koronavirusu ir karantino pasekmių mažinimui“, – savo feisbuko paskyroje rašo G. Nausėda.

Šalies vadovas tikina pats šeštadienio rytą įsitikinęs Kaune veikiančios karštosios koronaviruso linijos efektyvumu, kurios absoliuti dauguma darbuotojų dirba neatlygintinai.

„Šįryt pats įsitikinau, kad puikus šio reiškinio pavyzdys yra Kauno greitosios medicinos stotyje nuo kovo 13 dienos veikianti karštoji koronaviruso linija. Bet kuris Lietuvos gyventojas, jaučiantis įtartinus ligos požymius ir norintis daugiau sužinoti apie galimybes išsitirti, gali skambinti trumpuoju numeriu 1808 ir gauti kvalifikuotą pagalbą. Šiuo metu net apie 90 proc. karštosios koronaviruso linijos darbuotojų dirba savanoriškais pagrindais, neskaičiuodami valandų ir netausodami jėgų“, – teigia prezidentas.

G. Nausėda akcentuoja, kad karštoji koronaviruso linija smarkiai sumažina Bendrajam pagalbos centrui ir Greitajai medicinos pagalbai tenkantį krūvį.

„Būtent jie pirmiausia ir išlaiko tą žmogiškos atjautos testą, kasdien priimdami 5–15 tūkst. skambučių ir taip reikšmingai sumažindami mūsų Bendrojo pagalbos centro ir Greitosios medicinos pagalbos dispečeriams tenkantį krūvį“, – savo feisbuko paskyroje pažymi prezidentas.

Matydamas savanorių pasiaukojimą ir ryžtą, prezidentas tikina dar tvirčiau pradedantis tikėti, jog Lietuva sėkmingai įveiks koronaviruso keliamus iššūkius.

„Tokiais momentais aš ypač didžiuojuosi Lietuva ir lietuviais, kurie sudėtingomis aplinkybėmis geba susivienyti, stoti kaip mūras, vienas šalia kito, pamiršti nesutarimus ir beprasmiškus ginčus, ir daryti tai, kas šiuo metu yra reikalingiausia“, – rašo jis.