Kardinolas Vincentas Sladkevičius savo pavyzdžiu ir darbais liudijo meilę artimui, puoselėjo bendruomeniškumą – vertybes, kurios buvo labai svarbios gimstant Sąjūdžiui, susitelkiant Baltijos keliui ir drąsiai saugant laisvę Sausio 13-ąją, sakė prezidentas Gitanas Nausėda susirinkusiems šv. Mišiose, skirtose 100-osioms kardinolo V. Sladkevičiaus gimimo metinėms paminėti.
1 nuotr.
Prezidentas kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene sekmadienį dalyvavo Kaišiadoryse aukojamose šv. Mišiose V. Sladkevičiaus atminimui.
„Kardinolo V. Sladkevičiaus gyvenimas yra gyvas pavyzdys, kaip glaudžiai Katalikų Bažnyčia buvo susijusi su mūsų pasipriešinimu totalitariniam režimui visą sovietmetį. Nors nepadovanotas ypatingomis fizinėmis galiomis, jis buvo nepaprastai stiprus savo dvasia: romus, taikdarys, ieškojęs stiprybės tikėjime ir kartu tikėjęs Lietuvos laisve“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas teigė, kad jam didžiulį įspūdį padarė V. Sladkevičiaus kalba grąžinant Vilniaus katedrą tikintiesiems. „Tada jis kalbėjo apie dvasinį tautos augimą po ilgų priespaudos metų. Aukime ir kartu padėkime augti mūsų broliams baltarusiams, kurie šiandien išgyvena tą pačią priespaudą“, – linkėjo prezidentas.
V. Sladkevičius buvo antrasis kardinolas Lietuvos istorijoje, paskirtas po 400 metų pertraukos.
V. Sladkevičiaus paskelbimas kardinolu 1988 m. sutapo su Lietuvos Atgimimu ir tapo ne tik Lietuvos katalikų Bažnyčios įvertinimu, bet ir vienu ankstyviausių tarptautinių Lietuvos laisvės siekio pripažinimo ženklų. Bundančiai tautai sovietų valdžios persekioto dvasininko paskyrimas vienu aukščiausių Katalikų Bažnyčios pareigūnų parodė, kad pasaulis Lietuvos nepamiršo ir pažadino viltį apie laisvę.
