„(...) Trukmė, per kiek dienų padvigubėja koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius, didėja ir ji netrukus gali pasiekti tą rekomenduojamą 12–14 dienų laikotarpį, kuris yra laikomas gera starto pradžia karantino trukmės švelninimui ir tam tikram ekonomikos grąžinimui prie normalios tvarkos“, – žurnalistams pirmadienį po susitikimo su premjeru sakė G. Nausėda.

Tačiau, pasak prezidento, šioje vietoje svarbu „nepadaryti lemtingos klaidos ir neatlaisvinti ekonomikos anksčiau, nei situacija leidžia“.

„Net ir tuo atveju, jei po Velykų bus priimtas sprendimas šiek tiek sušvelninti karantino sąlygas, tai turės būti padaryta labai selektyviai, atsižvelgiant į konkrečią verslo šaką, konkrečias grėsmes ir, žinoma, pasirūpinant būtinomis saugumo priemonėmis. Šiuo atveju kalbu apie paslaugų sektorių (...). Manau, kad net ir šių verslo vienetų atžvilgiu turi būti taikoma diferencijuota politika ir ne visoms vienodai galima sėkmingai pritaikyti apsaugos priemonių taktiką ir sumažinti riziką iki minimumo“, – teigė prezidentas.

Pagalba dėl likvidumo turi būti teikiama sparčiau

G. Nausėdos teigimu, svarbu nevėluoti teikiant pagalbą dėl įmonių likvidumo palaikymo.

„Teikiame šią priemonę kaip vieną iš pagrindinių norint kovoti su koronaviruso nuosmukiu, tačiau kol kas reali veikla prasidėjo kovo 16 dieną ir ji apsiriboja palūkanų kompensavimu. Tuo tarpu analogiškos „Invegai“ institucijos Latvijoje ir Estijoje jau veikia visa apimtimi ir šitoje vietoje svarbu nepavėluoti, nes likvidumas yra tai, kas labiausiai reikalinga“, – sakė prezidentas.

Jis taip pat akcentavo, kad Lietuva turi galimybių skolintis, tačiau svarbu lėšas išnaudoti efektyviai.

„Lietuva jau yra pasiskolinusi 1,5 mlrd. eurų ir tą sumą galima dvigubinti ar net keturgubinti, priklausomai pagal poreikį, tačiau labai svarbu, kad šie pinigai būtų naudojami efektyviai, taupiai ir tikrai būtų skirti ekonomikos stabilizavimui“, – sakė prezidentas.

Prezidentas: jei verslas laikytųsi nustatytų sąlygų, bet kiltų naujas protrūkis, reikėtų kaltinti valdžios institucijas

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad karantino sąlygomis leidus atskiriems verslo sektoriams veikti, atsakomybė dėl saugumo gultų tiek ant verslo, tiek ant valdžios institucijų pečių.

„Jei Vyriausybės nustatytų sąlygų verslas laikytųsi, bet, nepaisant to, kiltų ar atsinaujintų protrūkis, kiltų antroji banga, tokiu atveju reikėtų kaltinti valdžios institucijas, kad sąlygos buvo netinkamos. Jeigu nustatoma, kad pradeda veikti tam tikrų rūšių verslas, nustatomi kriterijai, kurių būtina laikytis, tačiau verslas jų nesilaiko ar pažeidinėja, žinoma, tokiu atveju turime kiekvieną konkretų pavyzdį analizuoti atskirai ir atsakomybę prisiimtų pats verslas“, – pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Tikrai suprantu, kad ekonomikos augimo tikslai, BVP ir visi kiti dalykai yra svarbu, bet jei dėl to prarasime papildomai gyvybių, tai tas BVP, infliacijos ir kiti dalykai tampa mažiau svarbūs. Gyvybės yra aukščiau visko“, – pridūrė prezidentas.

Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų. Keliauti viešuoju transporto rekomenduojama tik būtinu atveju.

G. Nausėda tikisi, kad Seimo rinkimams virusas nesutrukdys: prisiminė siūlymus surengti pirmalaikius rinkimus

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia manąs, kad koronavirusas nesutrukdys organizuoti rudenį turinčių vykti Seimo rinkimų. Jo teigimu, yra prielaidų tikėtis, kad rinkimų procesas bus normalus ir parlamento rinkimų datos nereikės nukelti. Tad, tikina šalies vadovas, jis dar šią savaitę, kaip tą numato Konstitucija, patvirtins Seimo rinkimų datas.

„Manau, kad yra visos prielaidos tikėtis, kad rinkimų procesas bus normalus, kad mes rinkimų datos neturėsime nukelti, kad bus griežtai laikomasi mūsų Konstitucijos“, – teigė G. Nausėda.

Pasak jo, kur kas sudėtingesnėje situacijoje Lietuva atsidurtų jei rinkimai turėtų vykti pavasarį.

„Įsivaizduokite rinkimus, jei jie vyktų gegužės mėnesį – ką mes tuomet kalbėtume (...). Tad susitelkime į kovą su koronavirusu, o tuomet grįšime prie normalios rinkimų dienotvarkės. Tikiu, kad būsime šias problemas įveikę ir sušvelninę ekonomines pasekmes“, – šalia Prezidentūros surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Kartu šalies vadovas prisiminė po prezidento rinkimų vykusias diskusijas dėl galimybės organizuoti pirmalaikius Seimo rinkimus. G. Nausėdos įsitikinimu, tokiam scenarijui susiklosčius Lietuva būtų atsidūrusi labai pavojingoje situacijoje.

„Reikėtų priminti tuos raginimus mėginti pasipriešinti koalicinės Vyriausybės formavimui, siekti išankstinių rinkimų, nors tie, kurie rekomendavo tai daryti, puikiai žinojo Lietuvos Konstituciją ir žinojo, kad Lietuvos prezidentas negali inicijuoti išankstinių rinkimų..., bet jei mes ir būtume praėję visą šią Golgotą ir išankstiniai rinkimai būtų dabar paskelbti – įsivaizduokite, kas būtų šiandien prisiėmęs vykdomosios valdžios funkcijas ir kovojęs su krize? Laikinoji Vyriausybė? O gal visi pasinešę į rinkimus būtume rūpinęsi atskirų partijų populiarumu, o ne kova su koronavirusu? Tad praeityje buvę raginimai kartais atrodo, švelniai tariant, keistoki iš dabartinės perspektyvos“, – apibendrino G. Nausėda.

G. Nausėda apie judėjimo apribojimus: palaikau, bet siūlau ateityje nepiktnaudžiauti

Prezidentas Gitanas Nausėda palaiko Vyriausybės siūlymą Velykų savaitgalį apriboti žmonių judėjimą į miestus bei miestelius. Pasak jo, tai kraštutinė, vienkartinė priemonė, kurią galima pateisinti, norint apsaugoti Lietuvos piliečius. Kita vertus, prezidentas siūlo ateityje tuo nepiktnaudžiauti.

„Suprantu, kad tai yra neišvengiama ir skausminga priemonė, nes tikrai srautas žmonių yra ir nevisiškai įvertina galimas rizikas savo pačių sveikatą, ypatingai savo artimųjų ir vyresnių žmonių, ligų turinčių žmonių sveikatai. Jeigu mes visas šias rizikas matome, tai kaip vienkartinė priemonę, taip, galima pateisinti, tačiau nemanau, kad ja reikėtų piktnaudžiauti. Tai yra kraštutinė priemonė, apribojanti žmonių judėjimo laisvę, nesant nepaprastajai padėčiai. Todėl ją reikėtų traktuoti kaip vienkartinę. Ateityje aš skirčiau kur kas didesnį vaidmenį ir svorio centrą perneščiau į sąmoningumo sritį, didinant žmonių supratimą, ką reiškia šitas virusas, kokiu būdu jis yra pernešamas ir kokios rizikos egzistuoja. Visuomenės sąmoningumas visuomet duoda daugiau rezultatų negu dirbtiniai apribojimai, baudos, sankcijos ir kiti panašūs dalykai. Šia linkme mes turėtume ir judėti“, – sako G. Nausėda.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius.

Kaip paskelbė ministras pirmininkas, tam, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis judėjimas, COVID–19 komitete nutarta imtis papildomų priemonių. Šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius. Tai užtikrins policijos pareigūnai, prireikus, jie pasitelks karius, šaulius, policijos rėmėjus, kitus talkininkus. Į pagalbą bus kviečiamos savivaldybės, bus prašoma techniškai apriboti visus nebūtinus įvažiavimus į miestus ir miestelius.

Išimtys bus taikomos tais atvejais, kai bus vykstama dėl artimųjų, giminaičių mirties, sunkios ligos ar nelaimės, taip pat kai vykstama dėl būtinojo darbo atlikimo ar dėl būtinosios medicinos pagalbos suteikimo. Draudimas negalios tiems, kurie vyks į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto.