„Keisti arklius brastoje ir dar viduryje upės yra savotiškas eksperimentavimas su visuomenės sveikata ir nemanau, kad Vyriausybė arba valdžios institucijos galėtų sau tai leisti“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė prezidentas.

R. Karoblio siūlymą įvertino kaip prieštaraujantį Konstitucijai

Opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad toliau tęsiant kovą su koronavirusu, pirmiausia būtina susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą už krizės suvaldymą atsakingais asmenimis. G. Landsbergis siūlo iš Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo pareigų atleisti A. Verygą ir vietoj jo krizės suvaldymui vadovauti skirti krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį.

Prezidentas pabrėžia neabejojąs dėl R. Karoblio kompetencijų. Visgi jo teigimu, krašto apsaugos ministro skyrimas į šiuo metu A. Verygos einamas pareigas prieštarautų Konstitucijai.

„Skamba pasiūlymai pakeisti Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovą į kitą asmenį – vėlgi jį kažkodėl siejant su karinę patirtį turinčiu žmogumi. Aš noriu priminti, kad net ir nepaprastosios padėties sąlygomis, neišėję į atsargą karininkai, sukarintų tarnybų žmonės negali vadovauti civilinėms institucijoms – tai yra nekonstituciška. Gaila, kad mes šias konstitucines tiesas kartais pamirštame“, - kalbėjo G. Nausėda, pridurdamas pats įdėjęs pastangų, kad R. Karoblis liktų vadovauti ministerijai, tvirtinant atsinaujinusį Ministrų Kabinetą.

„Aš neabejoju, kad pono Karoblio kompetencija yra neabejotina. Buvau tas žmogus, kuris siekė, kad ponas Karoblis, sudarant naują Vyriausybę, liktų krašto apsaugos ministru. Tai pavyko padaryti“, - teigė prezidentas.

 Pasak šalies vadovo, dabar labiausiai reikia kompetencijų sustiprinimo medicinos priemonių įsigijimo srityje.

Sukritikavo A. Verygą: jis atsakingas dėl įtapos šalyje

Visgi kritikos A. Verygai nuo prezidento kliuvo. Tai, kad visuomenė pastaruoju metu gyvena įtampos sąlygomis, teigia G. Nausėda, yra atsakingas ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Ponas Veryga kaip medikas, negalėčiau neigti, kad ypač pirmosiomis koronaviruso proveržio savaitėmis elgėsi ir adekvačiai, ir pakankamai kompetentingai. (…) Tuo metu kai daugelis ES valstybių sprendė klausimą, ar koronavirusas yra grėsmė ir gal neverta nieko stabdyti ir galima toliau gyventi naujuoju status quo, mes ėmėmės priemonių, susijusių su informaciniu užkardymu. Bet, deja, ne visos kompetencijos buvo vienodo lygio ir šiandien turime tai, ką turime“, – teigė G. Nausėda.

G. Nausėda įvardijo Ekstremalių situacijų valdymo centro klaidas: dėl to gyvename įtampos sąlygomis

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Ekstremalių situacijų valdymo centras stokoja vadybos sugebėjimų, dėl ko, pasak prezidento, šiuo metu tenka gyventi įtampos sąlygomis.

„Aiškiai stokojama kompetencijų Ekstremalių situacijų valdymo centre, susijusių ne su karo įgūdžiu, karinio valdymo ypatumais, o pirmiausia su vadybinių įgūdžių trūkumu. Pirmiausia galvoju apie užstrigusį medicinos priemonių užsakymą, kuris tikrai sukėlė didžiulę įtampą. Ta įtampa kilo ne tik visuomenėje, bet ir medikų bendruomenėje.

Tenka pripažinti, kad toks buvo sprendimas atiduoti šitas kompetencijas į tų žmonių rankas, kurie turėjo labai ribotą supratimą, kas yra pirkimai, elektroninės pirkimų sistemos ir taip toliau. Štai kodėl neturėjome nei suplanuoto proceso, neturėjome aiškaus plano, ką perkame, už kiek perkame ir per kiek laiko tos prekės būtų pristatytos“, – pirmadienį teigė G. Nausėda.

Anot prezidento, Lietuva bendroje ES sistemoje nebuvo pateikusi prašymo įsigyti reikalingas priemones.

„Mes net ir bendroje ES platformoje nesame pateikę elektroninėje sistemoje prašymo įsigyti priemones, susijusias su reagentais. (...) Mūsų (Prezidentūros – ELTA) pastangomis Lietuva buvo įtrauka kaip trečioji valstybė. Atsišaukė viena iš šalių, kuri galėtų šį reagentą suteikti, bet, kadangi toje šalyje sprendimas priklauso nuo atitinkamo ministro sprendimo, mes stovime eilėje su kitomis valstybėmis ir laukiame šiuo metu bei nežinome, ar jis bus teigiamas, ar neigiamas“, – sakė G. Nausėda.

„Praktiškai vadybinės kompetencijos buvo vienintelis kliuvinys, užvilkinęs visą procesą, padaręs jį tokiu, kad šiandien gyvename įtampos sąlygomis“, – pridūrė jis.