Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija, akcentuoja, kad artėjama link techninio sutarimo nepirkti elektros iš šios šalies, tačiau svarbu susitarti ir dėl politinio situacijos vertinimo.
1 nuotr.
„Jeigu įsiskaitytume į to dokumento, kuris čia buvo plačiai aptarinėjamas, projekto esmę, tai suprastume, kad tikrai yra artėjama link techninio sutarimo nepirkti elektros energijos iš Baltarusijos visų Baltijos valstybių ir Lenkijos valstybių lygiu. Būtų gerai pasiekti dar ir politinę deklaracijos dedamąją ir susitarti dėl politinio šitos situacijos įvertinimo“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Nausėda.
Jis sakė, kad apie tai kalbasi ir su Europos Komisijos vadove, ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu.
„Jie žvelgia į šią problemą iš sinchronizacijos projekto įgyvendinimo taško, kuris negali būti sklandžiai įgyvendintas, jei nepasieksime sutarimo tarp visų valstybių. Tada sinchronizacija bus pasmerkta į priekį judėti lėčiau“, – teigė šalies vadovas.
Trečiadienį energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą.
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (...) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
Tuo metu konservatoriai teigia, kad susitarimas atvertų kelią Astravo atominės elektrinės elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus.
