respublika.lt

G.Nausėda apie ES sankcijas Baltarusijai ir finansavimo sudaromas sąlygas sinchronizacijai papildyta (7)

2020 spalio mėn. 02 d. 11:44:14
Paulina Levickytė, Kornelija Mykolaitytė, Elta

Prezidentas Gitanas Nausėda neslepia, kad ES viršūnių susitikime pasiekti bendrą susitarimą dėl sankcijų paskelbimo Baltarusijos pareigūnams buvo sunku. Vis dėlto Lietuvos vadovas džiaugiasi, kad ES pademonstravo pagalbą bei solidarumą Baltarusijos piliečiams.

×
nuotr. 1 nuotr.
G.Nausėda apie ES sankcijas Baltarusijai ir finansavimo sudaromas sąlygas sinchronizacijai. Eltos nuotr.

 

„Tai buvo pakankamai sudėtingas procesas, kadangi jis buvo susietas su konfliktu Viduržemio jūroje. Mums teko labai daug kalbėti abiem klausimais, ieškoti sąsajų ir atvirkščiai nagrinėti, kas skiria šiuos du konfliktus. Tačiau svarbiausia yra rezultatas. Aš tikrai labai džiaugiuosi ir noriu išreikšti didelę padėką visiems kolegoms, neišskiriant nė vieno. Taip pat ir Kipro atstovus, Graikijos atstovus, kurie vis dėlto pademonstravo reikalingą lankstumą. Kita vertus, laikėsi ir principų, kurie jiems svarbūs", - teigė G. Nausėda.

Prezidentas viliasi, kad ES sprendimas dėl sankcijų padės Baltarusijai eiti demokratijos link. G. Nausėda viliasi, kad žmonių protestai Minske nesustos.

„Lietuva parvažiuoja į tėvynę su geromis žiniomis. Sankcijų planas bus patvirtintas Baltarusijai. Dabar galime tikėtis, kad ir JAV patvirtins savo sankcijų planą. Taigi turėsime visų pagrindinių regionų atsaką į tai, kad vyksta Baltarusijoje. Svarbiausia, kad patenkinsime lūkesčius Baltarusijos žmonių, kurie ne kartą sakė, kad darytumėme kažką",- sakė G. Nausėda.

Europos Sąjunga penktadienį paskelbė sankcijas maždaug 40 Baltarusijos pareigūnų, atsakingų už rinkimų klastojimą ir žmogaus teisių pažeidimą. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis tai pranešė per spaudos konferenciją, skirtą pirmosios ES viršūnių susitikimo dienos rezultatams.

Savo ruožtu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžė, kad ES nesiima sankcijų prieš A. Lukašenką, kadangi tai trukdytų įgyvendinti Briuselio reikalavimą pradėti dialogą su Baltarusijos opozicija tarpininkaujant ESBO ir paleisti politinius kalinius.

ES šalys dar rugpjūtį priėmė politinį sprendimą imtis sankcijų prieš Minską, bet pusantro mėnesio negalėjo suderinti juodojo sąrašo, nes jį blokavo Kipras, kuris reikalavo taikyti ribojamąsias priemones Turkijai už jos veiksmus Viduržemio jūroje. Tad šiame ES viršūnių susitikime Kipras nusileido Briuseliui, gavęs pažadą, kad bus imtasi sankcijų prieš Ankarą, jeigu ji iki metų pabaigos nenutrauks savo provokacijų.

Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Jų laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka.

Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.

ES finansavimas sudaro sąlygas spartinti sinchronizaciją

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungos finansavimas leidžia spartinti elektros tinklų sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektą.

G. Nausėda kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrais pirmininkais Krišjaniu Kariniu, Jüriu Ratasu ir Mateuszu Morawieckiu Europos Vadovų Taryboje su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen aptarė sinchronizacijos pažangą.

„Europos Komisijos indėlis, užtikrinant Baltijos šalių elektros sistemų integraciją į Europos Sąjungą, ir vakar dienos ES CEF (Connecting Europe Facility) komiteto sprendimas skirti sinchronizacijos projektui 720 milijonų eurų finansavimą turi strateginę reikšmę sėkmingam sinchronizacijos projekto įgyvendinimui. Baltijos šalys ir Lenkija yra tvirtai pasiryžusios spartinti projekto eigą ir visiškai jį baigti vėliausiai iki 2025 metų", - Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

G. Nausėdos teigimu, beveik pusė šios sumos bus skirta Lietuvai.

„Beveik pusė sumos bus skirta Lietuvai, apie 300 mln. eurų. Manau, kad Įskaitant ir tas priemones, kurių mes ėmėmės tobulindami teisės aktus, visi šitie dalykai padės įgyvendinti projektą dar greičiau ir dar sėkmingiau", - Briuselyje sakė G. Nausėda.

Tuo metu U. von der Leyen pakvietė projekto dalyvius nedelsiant parengti techninius susitarimus, reikalingus sklandžiam sinchronizacijos įgyvendinimui.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis anksčiau sakė, kad „maksimaliai realus" sinchronizacijos įgyvendinimo terminas yra 2025 metai.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungti prie žemyninės Europos tinklų ir veikti sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis žemyninės Europos valstybėmis planuojama 2025 metais.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (7)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar pandemijos metu reikėjo puošti miestuose eglutes?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate sostinės Kalėdinę eglutę?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 0 -1 C

-3 -5 C

 

-4 -6 C

  0 +1 C

-1 -2 C

 

 -2  0 C

0-3 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s

       

Nuorodos