respublika.lt

G.Nausėda abejoja dėl V.Landsbergio kaip valstybės vadovo de jure šimtaprocentinio aiškumo su Vito TOMKAUS trigrašiu (281)

2021 sausio mėn. 16 d. 08:30:38
Benas Brunalas, Elta

Sausio 13-osios trisdešimtmečio minėjimo išvakarėse vėl atsinaujinus diskusijomis dėl profesoriaus Vytauto Landsbergio, kaip valstybės vadovo, statuso, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad jam abejonių, ar V. Landsbergis buvo de facto šalies vadovas, nekyla. Visgi, pasak jo, į klausimą, ar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis gali būti prilyginamas valstybės vadovui de jure, dar turi atsakyti Konstitucinis Teismas (KT). Būtent dėl šio klausimo, prezidento manymu, šiuo metu šimtaprocentinio aiškumo nėra.

×
nuotr. 1 nuotr.
G.Nausėda abejoja dėl V.Landsbergis kaip valstybės vadovo de jure šimtaprocentinio aiškumo. Eltos nuotr.

 

„Man ši situacija yra visiškai aiški. Yra du aspektai: de facto ir de jure. Dėl de facto man nekyla nė menkiausių abejonių, ar gerbiamas Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos vadovu tuo metu, ar ne. Kitas klausimas yra de jure. Į de jure klausimą, be abejo, pirmiausia turi atsakyti Konstitucinis Teismas. Žinoma, iš dalies į šį klausimą gali atsakyti ir Seimas, priimdamas atitinkamą rezoliuciją", - LRT radijui teigė G. Nausėda.

Seimas Sausio 13-osios išvakarėse priėmė rezoliuciją „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio". Nepaisant to, kad dokumentas buvo priimtas, jo projektas sukėlė nemažas diskusijas Seime. Opozicija piktinosi, kad rezoliucijos projekto tekste pažymima, jog „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis". Jų teigimu, tokiu įrašu tarsi kuriamas pagrindas kelti V. Landsbergio statuso klausimą. Po kilusių ginčų, rezoliucijos iniciatoriams teko keisti daugiausiai aistrų sukėlusį sakinį. Priimtoje rezoliucijoje įrašyta, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kurios Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas Vytautas Landsbergis".

G. Nausėdos manymu, bet kuriuo atveju diskusijoje dėl V. Landsbergio statuso paskutinį tašką turi padėti teisininkai. Ar bus iniciatyvų tą daryti - prezidentas nesiryžo spėlioti.

„Šios rezoliucijos tekstas, apie kurią dabar kalbame, turbūt iki galio neatsako į šį klausimą. Ar bus iniciatyvų kreiptis į Konstitucinį Teismą, aš nenorėčiau spėlioti. Tačiau savo galutinį verdiktą, jei kalbame apie de jure, turėtų pateikti būtent teisininkai, o ne politikai", - sakė prezidentas.

G. Nausėdos teigimu, V. Landsbergis pripažintas valstybės vadovu de jure galėtų būti tik tuo atveju, jei tam neprieštaraus Konstitucinis Teismas. O kad į šį klausimą galiausiai teisininkų būtų atsakyta, pažymi šalies vadovas, politikai negali daryti spaudimo.

„Reikėtų interpretuoti laikinąjį pagrindinį įstatymą, ar jis numatė valstybės vadovo arba valstybės prezidento poziciją. Šiuo metu tokio šimtaprocentinio aiškumo nėra. Aš matau dvi teisininkų stovyklas, kurios, tiek viena, tiek kita, pateikia pakankamai svarbius argumentus. Bet niekas iš išorės į šį teisinį ginčą neturėtų kištis, nes bet koks kišimasis į tokį ginčą jau būtų spaudimas Konstituciniam Teismui ir klausimo politizavimas", - teigė G. Nausėda, galiausiai pabrėždamas, kad, jo manymu, V. Landsbergiui svarbiausia yra ne pripažinimas de jure, bet žmonių supratimas apie tai, kuo profesorius buvo ir kokias funkcijas valstybėje atliko prieš tris dešimtmečius.

„Aš manau, kad pačiam Vytautui Landsbergiui žmonių nuotaika arba žmonių suvokimas, kas buvo tuo metu Lietuvos vadovas de facto yra, ko gero, dar svarbesnis negu pripažinimas de jure", - sakė G. Nausėda.

Vito Tomkaus trigrašis:

Jeigu dvasingas Konstitucinis teismas, norėdamas įsiteikti niekingai nomenklatūrai, o ne Tautai, nusiris iki tokio lygio, kad pradės iš naujo svarstyti jau patvirtintus savo sprendimus, manau, V.Landsbergio klausimą privalo persvarstyti drauge su R.Pakso, nes abu yra prezidentinio lygio - tik vienas rinktas žmonių, o kitas savų prastumtas. Ko gero, atsiras ir daugiau KT buvusių klientų, kurie užsinorės, kad jų dvasių verdiktus iš naujo persvarstytų.

Siūlau referendumą dėl V.Landsbergio „karūnavimo" organizuoti drauge su interpeliacija G.Nausėdai - kam Lietuvai reikalinga švedų iškamša, kuri nepaiso Lietuvos Konstitucijos?

Kas leido, kas įgaliojo naujai išrinktą prezidentą Nausėdą pirmam viešai apskelbti Landsbergį dar vienu „prezidentu" per savo oficialią kalbą prie Seimo rūmų?! Argi Gitana neprivalo atstovauti ne tik švedus, bet ir visą lietuvių tautą, o ne varganus 15-ą procentėlių balsų, kuriuos kandidatuodamas į prezidentus profesorius tesukrapštė. Galiu lažintis, kad šiandien tas senas intrigantas nė pusės tiek rinkėjų nesukrapštytų. Jei netiki, lai pabando sąžiningai prezidento postą rinkimuose pasiekti, nes, kaip supratau iš Nausėdos pasisakymo, savo krėslą prezidentūroje jis iškilmingai jau perleido nelaimingam profesoriui.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (281)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar karantino metu dirbate?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar šiuo metu gyvenate fiziškai aktyvų gyvenimą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0 C

 -1 C

 

 -1 C

+1 +3 C

 0 +2 C

 

   0 +1 C  

0-3 m/s

  2-7 m/s

 

0-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.2158 PLN - 4.5385
RUB - 91.1009 CHF - 1.0773
GBP - 0.8905 NOK - 10.3308

Nuorodos