1 nuotr.Šeštadienį nuotoliniu būdu vykusiame „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dalyvavęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino užsienio valstybių lyderius paspartinti karinę paramą Ukrainai.
„Ukrainos kariuomenei reikia įrangos čia ir dabar, įskaitant pirkimą tiesiogiai iš Ukrainos gynybos pramonės, – pabrėžė Lietuvos vadovas. – Ukrainos karinės galios stiprinimas ir tolesnis paramos teikimas – svarbiausias Rusijos atgrasymo elementas.“
Prezidentas G. Nausėda šeštadienį dalyvavo dar viename „Norinčiųjų koalicijos“ (angl. Coalition of the willing) susitikime.
Nuotoliniame susitikime aptartos pastangos siekiant ilgalaikės taikos Ukrainoje – bendri veiksmai, prisidedant prie Ukrainos oro, sausumos ir jūrinių pajėgų stiprinimo, tolesnė parama Ukrainos kariuomenei, kaip pirmajai atgrasymo linijai.
Lietuvos vadovas ragino peržiūrėti koalicijoje dalyvaujančių šalių prioritetus ir paspartinti karinės paramos pristatymą, skelbia Prezidentūra.
Pasak šalies vadovo, laikas judėti pirmyn. Paliaubų pasiūlymas, kurį Ukraina besąlygiškai priėmė, o Putinas ignoravo, nuo kovo mėnesio tebėra ant stalo. Rusija ir toliau vykdo išpuolius prieš civilius net per vadinamąjį trijų dienų paliaubų laikotarpį, melagingai paskelbtą Kremliaus.
„Turime susitelkti į tai, ką galime padaryti: stiprinti Ukrainos teisę į savigyną, užtikrinti karinę paramą, tvirtai remti jos teritorinį vientisumą. Taip pat sakome „ne“ Ukrainos nuginklavimui ar priverstiniam neutralumui ir turime išlaikyti sankcijų spaudimą Rusijai tol, kol taikos susitarimas taps tvarus. Su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis bei koalicijai priklausančiomis šalimis aptarėme poreikį pateikti naują besąlyginį 30 dienų. ugnies nutraukimo pasiūlymą, kurį atmetus ar sulaužius bus imtasi griežtų priemonių Rusijos atžvilgiu, įskaitant ir sankcijų stiprinimą“, – pažymėjo šalies prezidentas.
Taip pat, pabrėžė G. Nausėda, svarbu užsitikrinti aktyvų JAV įsitraukimą į saugumo garantijų įgyvendinimą. Tačiau, šalies vadovo teigimu, Europos vadovaujamos saugumo pajėgos taip pat yra būtinybė. Jos turi būti patikimos, pakankamai skaitlingos, turinčios aiškias įsitraukimo taisykles bei įgaliojimus nedelsiant veikti.
Kaip pranešė Prezidentūra, susitikimas rengtas Jungtinės Karalystės (JK) premjero Keiro Starmerio iniciatyva. Jame planuojama aptarti pastangas dėl ilgalaikės taikos Ukrainoje bei bendrus koalicijos šalių veiksmus stiprinant šios su Rusijos agresija susiduriančios valstybės karinius pajėgumus.
Iniciatyvos suburti vadinamąją „Norinčiųjų koaliciją“, prie kurios jungtųsi šalys, pasirengusios pasiųsti karių į taikdarių misiją, jei būtų sudaryta taikos sutartis tarp Rusijos ir Ukrainos, ėmėsi JK ministras pirmininkas K. Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
