G.Nausėda: Baltijos jūra tampa savotiška kovos arena

„Rusija sąmoningai eskaluoja padėtį ir savotiškai keršija Estijai už Estijos ankstesnius veiksmus. Yra tam tikrų būdų apsisaugoti nuo panašių incidentų ateityje ir kolegos estai dabar svarsto kaip pasiekti, kad tie laivų maršrutai neitų per Rusijos teritorinius vandenis, kad tokių incidentų būtų mažiau. Bendroji problema egzistuoja“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.

„Vyksta parengiamasis teisinis darbas, siekiant surasti teisinėje sistemoje tam tikrų momentų, kurie leistų veikti aktyviau. Bet kuriuo atveju Baltijos jūra tampa savotiška kovos arena ir kyla pavojai, kad vienoks ar kitoks susitarimas gali baigtis ir visai prastai: su žmonių praradimais ir panašiai. Tai yra sąmoninga Rusijos politika, ją jie demonstruoja ne tik jūroje, bet ir žemėje, ir ore“, – akcentavo jis. 

Prisimindamas sausį vykusį incidentą, kurio metu Suomijos pareigūnai įlipo į šešėlinio laivyno laivą ir pargabeno jį į uostą, prezidentas tikina, kad rusai labai greitai mokosi iš tokių pamokų. 

„Matyt, kad rusai arba šešėlinis laivynas mokosi iš tų pamokų ir jie, skirtingai negu tuo atveju, nedemonstruoja jokio noro bendradarbiauti ir, jeigu dar turi paramą iš Rusijos karinių laivų arba lėktuvų – gali ir apskritai nutraukti bendradarbiavimą su tarnybomis“, – svarstė G. Nausėda.

Todėl, pasak šalies vadovo, kol kas efektyviausi ribojimai – šešėliniam laivynui taikomos sankcijos. Prezidentas dar pirmadienį užsiminė, kad Europos Sąjungai (ES) svarstant 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą, jame numatoma taikyti ribojimus dar 200 šešėlinio laivyno laivų. Jei ES pritartų šiam paketui, jau 350 šešėlinio laivyno laivų būtų sankcionuojami.

„Įvairiais vertinimais tų šešėlininių laivų yra gerokai daugiau kaip tūkstantis. Jų skaičius turbūt ne mažėja, o netgi didėja. Vyksta savotiškas jūrų piratavimas. Jeigu kalbame apie šių laivų pasekmes ekologijai, saugumui, kritinės infrastruktūros saugai – jie yra grėsmė“, – dėstė G. Nausėda.

„Kartais atsispindi ir tam tikrų ES narių interesai, kuomet mes pasisakome už griežtesnes sankcijas, tačiau viena ar kita valstybė, žiūrėdamos per petį į savo interesus – ima ir supasuoja paskutiniu momentu“, – pabrėžė jis, paklaustas, kodėl negali būti sankcionuojami visi šešėlinio laivyno laivai. 

Pirmadienį Lenkijoje viešėjęs prezidentas tikino, kad reaguodama į pastaruoju metu vykstančius incidentus Baltijos jūroje, Lietuva kreipėsi dėl NATO stebėjimo misijos „Baltic sentry“ pratęsimo, sako prezidentas. Visgi, pasak jo, siekiant užtikrinti jūros saugumą reikia imtis ir papildomų veiksmų.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Estijos karinės jūrų pajėgos bandė sustabdyti tanklaivį „Jaguar“, kuris per tarptautinius Suomijos įlankos vandenis plaukė į Primorsko uostą. Šis laivas, spėjama, priklauso Rusijos šešėliniam laivynui. 

Kaip teigia šaltiniai, tanklaivio įgula atsisakė vykdyti Estijos valdžios institucijų nurodymus. Visgi, iš Estijos ekonominių vandenų laivas išplaukė. Pranešama, kad reaguodami į Estijos karinių pajėgų veiksmus rusai pasiuntė savo naikintuvą – Estijos kariuomenė pranešė, jog pastarasis pažeidė šalies oro erdvę.

Užsienio reikalų ministerija Taline išsikvietė Rusijos ambasados reikalų patikėtinį ir įteikė jam diplomatinę notą.

Kariuomenė pažymi, kad tai buvo pirmasis toks Rusijos įvykdytas oro erdvės pažeidimas šiais metais ir kad jis truko mažiau nei minutę. 

Praėjus kelioms dienoms po šio incidento, Rusijos valdžios institucijos sulaikė Graikijos naftos tanklaivį, kuris išplaukė iš vieno Estijos uosto ir judėjo iš anksto sutartu maršrutu Rusijos teritoriniuose vandenyse.

Su Liberijos vėliava plaukiojantis tanklaivis „Green Admire“ išplaukė iš Silamejės uosto Estijos rytuose ir į Roterdamą (Nyderlandai) gabeno skalūnų naftos krovinį.

Kaip teigiama, tanklaivis plaukė sutartu maršrutu per Rusijos vandenis. Laivams, plaukiantiems į Silameję ir iš jos, dabar bus nurodyta likti Estijos teritoriniuose vandenyse.