1 nuotr.Nuo pirmadienio Lenkijai ketinant sustiprinti patikras šalies pasienyje, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad tokios priemonės nėra būdingos Europos Sąjungai (ES) ir jis tai vertina kaip laikiną kapituliaciją prieš neteisėtos migracijos problemą. Todėl, pasak jo, Varšuvos įvedamos patikros turi būti laikinos.
„Matyt, kad šitos problemos šaknys yra tos, kad mes išorinės sienos idealiai kol kas kontroliuoti nuo nelegalios migracijos – negalime, bet turime siekti tai padaryti ir kaip galima greičiau atsisakyti tų priemonių, kurios nėra būdingos Europos Sąjungai, kurios, leiskite išsireikšti, yra laikina kapituliacija prieš problemą“, – sekmadienį žurnalistams Prezidentūroje teigė G. Nausėda.
„Visi sutiksime, kad tokia vidinė kontrolė, kuri vyksta Šengeno erdvėje, atspindi tam tikras susikaupusias problemas, kurių mes, mums taip atrodo, kitomis priemonėmis išspręsti negalime. Tačiau tokio pobūdžio priemonės turi būti laikinos ir jos turi kaip galima greičiau pasiekti rezultatą ir būti nuimtos, nes tai kelia daug nepatogų tiek žmonėms, kurie yra susiję su nelegalia migracija, tiek ir tiems žmonėms, kurie su tuo neturi nieko bendro“, – akcentavo jis.
F. W. Steinmeieris: deramės su Lenkija
Šeštadienį Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministras Tomaszas Siemoniakas pasienyje vykusioje spaudos konferencijoje teigė, kad Varšuva atsisakys papildomų patikrų, jei Vokietija nutrauks nuo 2023 m. vykdomą kontrolę.
Savo ruožtu Vilniuje viešintis Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris tikino, jog diskutuoja su Lenkija dėl šios situacijos sprendimo.
„Mes derinamės su Lenkija, kaip galima išspręsti tą situaciją. Aš tikiuosi, kad dėl to nekils ilgalaikis ginčas tarp Vokietijos ir Lenkijos“, – Prezidentūroje kalbėjo jis.
ELTA primena, kad Lenkija pranešė, jog nuo liepos 7 d. laikinai įves patikras prie Vokietijos ir Lietuvos sienų, siekdama sustabdyti nelegalių migrantų atvykimą.
„Laikinas kontrolės atkūrimas Lenkijos ir Vokietijos pasienyje yra būtinas siekiant apriboti ir iki minimumo sumažinti nekontroliuojamus migrantų srautus į abi puses“, – ministrų kabineto posėdyje sakė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir pridūrė, kad tokie patys patikrinimai bus vykdomi ir prie Lietuvos sienos.
„Suprantame, kad šis sprendimas atsilieps žmonių judėjimo laisvei“, bet „kito kelio nėra“, sakė jis.
Tikrinimus planuojama vykdyti 13-oje vietų: Ogrodniki (Lietuvos pusėje – Janaslavas, Lazdijai, Lazdijų r.), Budzisko (Salaperaugis, Kalvarija, Kalvarijos sav.), Trakiszki (geležinkelis, Mockava, Kalvarijos sav.), Grzybina (Varteliai, Vištytis, Vilkaviškio r.), Sudawskie (Vygreliai, Vilkaviškio r.), Krejwiany (Liubavas, Vilkaviškio r.), Poszeszupie (Žiogaičiai, Reketija, Kalvarijos sav.), Trompole (Trumpaliai, Kalvarijos sav.), Krejwiany (Senieji Alksnėnai, Kalvarijos sav.), Burbiszki (Galiniai, Lazdijų r.), Dusznica (Tarnauka, Lazdijų r.), Podlaski (Kalėdiškiai, Lazdijų r.), Berżniki (Kauknoris, Kapčiamiestis, Lazdijų r.) punktuose.
Vidaus reikalų ministras teigė, kad Lietuva imasi papildomų priemonių kovai su antrine neteisėta migracija iš Latvijos pusės.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Lenkijos sprendimą pasienyje taikyti sustiprintas patikras įvertino kritiškai, ragindamas kaimyninę valstybę šioje situacijoje imtis faktiniais duomenimis pagrįstų, o ne politiškai motyvuotų sprendimų.
Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.
