G.Nausėda 1988 m. įstojo į komunistų partiją: Prezidentūra tikina, kad prezidentas partijos veikloje nedalyvavo

„Prezidentas Gitanas Nausėda į KP buvo priimtas 1988 m. gegužę. Dokumentai apie tai yra saugomi Valstybės archyve ir prieinami visuomenei. Prasidėjus Sąjūdžiui, G. Nausėda KP veikloje nedalyvavo“, – Eltai teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Atkreipiamas dėmesys, kad G. Nausėda VRK anketoje nenurodė priklausęs komunistų partijai, nors ten yra su partiškumu susijęs klausimas.

„Kandidato į Prezidentus anketoje klausimas apie priklausymą vienai ar kitai partijai ar politinei organizacijai yra neprivalomoje užpildyti anketos dalyje“, – paaiškino R. Jasiulionis.

Pastaruosius faktus įrodantys dokumentai aptikti Lietuvos ypatingajame archyve. Specialistai jų autentiškumo nekvestionuoja.

2019 m. prezidento rinkimuose dalyvavęs partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad nuslėptas dabartinio šalies vadovo biografijos faktas dėl narystės Lietuvos komunistų partijoje veikiausiai bus pretekstas iš naujo įvertinti kai kuriuos Gitano Nausėdos pasisakymus bei kritiką politikams.

„Klausimų galės kelti daugelis, kurių atžvilgiu buvo viena ar kita strėlė paleista“, – Eltai teigė Seimo opozicijai priklausantis S. Skvernelis.

„Pavyzdžiui, buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, kuriam pasak prezidento, yra reputacinė dėmė, nes jis dirbo mūsų Vyriausybėje. Esą tai užkerta kelią eiti į teisėjus... O priklausymas Komunistų partijai ir tos informacijos nepaviešinimas nėra dėmė?“ – savo Vyriausybės nario istoriją prisiminęs kalbėjo S. Skvernelis.

Politikas pusiau juokais teigė, kad klausimų G. Nausėdai galėtų turėti ir jo oponentai paskutiniuose prezidento rinkimuose. Pasirodo, tęsė S. Skvernelis, G. Nausėda sakė netiesą, aiškindamas, kad yra nepartinis kandidatas.

„Tai yra informacija rinkėjui. Paradoksas yra tas, kad, pasirodo, 2019 m. vykusiais prezidento rinkimuose aš ir Ingrida Šimonytė buvome nepartiniai. Sprendžiant iš paviešintų dokumentų, nematau prašymo išstoti iš Komunistų partijos. Bent jau aš tokio dokumento nepastebėjau. Gal jis vis dar partijoje?“ – retoriškai klausė S. Skvenelis.

„Prezidentas pats turėtų imti ir pasakyti, kodėl neatskleidė tos informacijos, ar jis vis dar yra partijos narys, ar nėra“, – pažymėjo jis.

„Matome daugybę politikų, kurie buvo tos partijos nariais, turėjome prezidentų ir prezidenčių, kitų aukštų ir nelabai aukštų veikėjų. Tik vieni to neslėpė, kiti slėpė, o treti būdami iš ten išėję, buvę aktyvūs komunistai ir kolaborantai su režimu, dabar yra aršiausi nepriklausomybės gynėjai“, – apibendrino S. Skvernelis.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Gintautas Paluckas atkreipia dėmesį, kad G. Nausėda nėra pirmasis vadovas, kuris priklausė LKP. Politikas atkreipia dėmesį, kad vienu metu LKP buvo registruota per 250 tūkst. asmenų. Visgi socialdemokratas mano, kad prezidentui būtų buvę naudingiau šią aplinkybę atskleisti pačiam.

„Įstatymas prievolės informuoti nenumato, atitinkamai tai yra paties asmens apsisprendimo teisė šiuos savo biografijos akcentus viešinti, nurodyti ar ne. Bet aš manau, kad būtų daug geriau, jeigu būtų buvę nurodyta, nes jis nebūtų pirmas Lietuvos vadovas, kuris tokį biografijos faktą turi“, – sakė G. Paluckas.

Visgi socialdemokratas nemano, kad prezidentas sąmoningai siekė nuslėpti šią savo biografijos detalę.

„Aš tikrai nemanau, kad tai buvo sąmoningai slepiama, kita vertus, būtų daug geriau, jei tai būtų iš karto kažkur nurodyta savo laiku“, – pažymėjo jis.

G. Paluckas mano, kad ne paties prezidento iniciatyva paaiškėjusi informacija apie jo įstojimą į LKP viešojoje erdvėje sulauks daug nereikalingų interpretacijų.

„Visi interpretuos: o kodėl, o ką, o kokiu tikslu, prezidentas teiks atsakymus, vienus tenkins, kitų netenkins. Atsiras įvairiausių interpretacijų, kurios būtų buvę visiškai nereikalingos ir neprasmingos, jeigu tai būtų buvę laiku padaryta“, – teigė socialdemokratas.