1 nuotr.Sausio 25 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kurioje aptarta ES reakcija dėl Aleksėjaus Navalno įkalinimo, COVID-19 vakcinų Rytų Partnerystės šalims klausimas, santykiai su naująja JAV administracija, situacija Venesueloje, Honkonge, kitos užsienio politikos aktualijos.
Kalbėdamas apie Rusijos opozicijos lyderį A. Navalną, G. Landsbergis pabrėžė, kad akivaizdi Kremliaus strategija yra pašalinti visus, keliančius grėsmę Vladimirui Putinui, o ES neturėtų apsiriboti vien politiniais pareiškimais už sisteminius žmogaus teisių pažeidimus.
„Kremlius baiminasi ore tvyrančių permainų, o A. Navalnas, kuris vos išgyveno bandymą jį nunuodyti, simbolizuoja permainas, kurių žmonės tikisi. Į jo kalinimą turime ryžtingai reaguoti. Reikia toliau tartis ir rasti bendrą ES sutarimą dėl ribojančių priemonių už A. Navalno įkalinimą atsakingiems asmenims. Negalime toleruoti žmogaus teisių pažeidimų nei Maskvoje, nei Minske, nei Honkonge“, – sakė ministras, ragindamas šiam tikslui panaudoti naują ES instrumentą - ES globalų žmogaus teisių sankcijų režimą. Ministras pabrėžė, kad ES ir toliau turi laikytis subalansuotos ir principingos politikos Rusijos atžvilgiu.
Kalbėdamas apie COVID-19 vakcinas, ministras akcentavo, kad ES turi ne tik efektyviai spręsti savo piliečių skiepijimo klausimą, tačiau sudaryti prieigą ir Rytų partnerystės šalims apsirūpinti COVID-19 vakcinomis.
„Rytų partnerėms reikalingas veikiantis ES mechanizmas, kuris siųstų stiprią politinės paramos joms žinutę. Tai – geopolitinės svarbos klausimas“, – sakė ministras.
ES užsienio reikalų ministrų nuotoliniame susitikime su Japonijos užsienio reikalų ministru Toshimitsu Motegiu aptarti geopolitiniai iššūkiai Indijos–Ramiojo vandenyno regione. Lietuvos ir Latvijos vardu pasisakęs G. Landsbergis išreiškė susirūpinimą Kinijos ir Rusijos itin artimu bendradarbiavimu ir keliamomis hibridinėmis grėsmėmis, pabrėžė balansuojantį ES-Japonijos bendradarbiavimo vaidmenį, užtikrinant regioninį saugumą, transatlantinio bendradarbiavimo svarbą.
Taryba priėmė išvadas, kuriose teigiama, kad ES turi vykdyti aktyvią klimato ir energetikos diplomatiją, siekdama, kad kitos pasaulio valstybės, ir ypač didžiosios teršėjos, tolygiau pasidalintų įsipareigojimų mažinti taršą našta. Taryba pabrėžia, kad branduolinė sauga yra neatskiriama ES klimato ir energetikos diplomatijos dalis.
