1 nuotr.Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ne tik stebisi Vokietijos ambasadoriaus pareiškimu, kad Lietuvoje kilusios diskusijos dėl sąjungininkų brigados kenkia šalies gyventojų pasitikėjimu vokiečiais. Lietuvos diplomatijos vadovas, panašu, turi pastabų ir vadui Valdemarui Rupšiui. Be to, pasak jo, jei Lietuvai ir Vokietijai po susitarimo dėl brigados nėra aišku dėl kai kurių esminių detalių, susitarimą reikėtų pakartoti.
„Aš nedalyvavau susitarime. Aš tiesiog girdžiu komentarus. Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Jis užsiminė, kad pats brigados dislokavimo Lietuvoje klausimu palaiko nuolatinius ryšius su Vokietijos kolegomis, tačiau, akcentavo jis, būtų gerai, kad tą darytų ir aukštesni asmenys.
„Visą laiką palaikau. Bet būtų gerai, kad palaikytų ir kiti, ir aukštesni pareigūnai taip pat“, – teigė G. Landsbergis, veikiausiai galvoje turėdamas prezidentą Gitaną Nausėdą.
Pastabų jis turėjo ir Lietuvos kariuomenės vadui. Pasak G. Landsbergio, būtų gerai, jei V. Rupšys būtų nuoseklus komentuodamas aptariamą situaciją.
„Mane mažiau stebina tai, kad kariuomenė neteikia komentarų arba susilaiko nuo komentarų. Tačiau aš matau tam tikrą pasirinkimą, kada yra patogu teikti komentarus, o kada ne. Norėtųsi nuoseklios linijos. Jei kariuomenės vadas nusprendžia, kad jis yra politinio lauko dalyvis, komentuojantis politinius įvykius, kitų žmonių pasisakymus, sprendimus ir taip toliau... Tada klausimas yra legitimus ir jis tai tada daryti turėtų nuolat. Jeigu politinė diskusija valstybėje vyksta, tada tą atsakomybę prisiėmęs žmogus turi tuos dalykus komentuoti. Jeigu kariuomenės vadas nėra politinio lauko dalyvis, yra atskaitingas Seimui, visuomenei, šaliai ir kitiems pagal Konstituciją institutams. Tai tuomet politinėje diskusijoje dalyvauti ir nereikėtų. Ir tada to daryti nereikia nuosekliai, o nepasirenkant kada tai daryti patogu“, – aiškino G. Landsbergis.
Galiausiai jis įvertino ir Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje Matthia Sonno pasisakymą, kad kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
„Nėra įprasta ambasadoriams vertinti šalies vidaus procesų. Turint galvoje, kad šalis yra demokratinė ir diskusijos vyksta visais klausimais. Ypatingai tais, kurie yra laikomi gyvybiškai svarbiais klausimais. Tai yra normalu ir suprantama“, – sakė G. Landsbergis, pažymėdamas, kad problema yra tai, kad dėl pasirašyto susitarimo dvi pusės nesutaria.
„Problema yra skirtingas vertinimas dviejų dokumentą pasirašiusių pusių: Lietuvos ir Vokietijos“, – sakė ministras.
Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas sako, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
„Bet kokia idėja, kad reiškiant nepasitenkinimą Vokietija galėtų būtų paspausta ar priversta (dislokuoti brigadą), neatsiųs nė vieno papildomo vokiečių kario į Lietuvą“, – pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją sakė M.Sonnas.
