G.Landsbergis patvirtino, kad Lietuva prisidėjo prie demaršo projekto Prancūzijai

„Lietuva, mano žiniomis, prisidėjo. Mačiau tekstus, kurie buvo derinami. Tikslas buvo išsakyti susirūpinimą ir vertinimą dėl nuolatinių pasiūlymų derėtis su Maskva. Arba net (Rusijai – ELTA) suteikti kokias nors saugumo garantijas“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

„Mano įsitikinimu, saugumo garantijų pirmiausiai reikia Ukrainai. Ir Lietuva stipriai pasisako už saugumo garantijas, kad jas (Ukrainai – ELTA) ilgainiui suteiktų NATO. Kitaip tariant, kad Ukraina turi teisę tapti NATO nare ir turėti tas pačias saugumo garantijas, kokias turi Lietuva. Penktojo straipsnio saugumo garantijas“, – pažymėjo jis.

Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, tik įtraukiant Ukrainą, o ne Rusiją, į Europos saugumo architektūrą, galima tikėtis taikos.

„Mano giliu įsitikinimu, Europos saugumo architektūra – tai, kaip mes užtikrinsime saugumą Europos kontinente – pirmiausiai turi prasidėti nuo Ukrainos. Įtraukiant ją, apginant ją ir vėliau ginantis kartu su ja. O ne nuo saugumo architektūros su Rusija. Rusija yra valstybė agresorė, kuri užpuolė savo kaimynę“ – apibendrino G. Landsbergis.

Kaip rašo „Reuters“, nepritarimą dėl E. Macrono pozicijos pareiškė Baltijos valstybės, Lenkija, Slovakija.

Prancūzijos prezidentas E. Macronas antradienį atrėmė kritiką dėl savo pastabų, kad vieną dieną reikės užtikrinti Rusijos saugumą nuo Vakarų veiksmų.

E. Macronas atsakė į Kyjivo ir kai kurių Rytų Europos šalių nepritarimą, kurios apkaltino jį, kad šeštadienį išsakytuose savo komentaruose jis buvo pernelyg nuolaidus ir per daug rūpinosi Maskvos reikalais.

„Manau, kad neturėtume (...) bandyti kurti prieštaravimų ten, kur jų nėra“, – sakė Prancūzijos vadovas, atvykęs į ES ir Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikimą Tiranoje.

Šeštadienį E. Macronas pareiškė, kad reikės suteikti „garantijas Rusijai dėl jos pačios saugumo tą dieną, kai ji grįš prie derybų stalo“.

„Vienas iš esminių dalykų yra baimė, kad NATO bus prie jos durų, ir ginklų, galinčių kelti grėsmę Rusijai, dislokavimas“, – sakė jis per Prancūzijos kanalą TF1.

Šie pareiškimai sukėlė kritikos bangą.

„Kas nors nori suteikti saugumo garantijas teroristų ir žudikų valstybei?“ – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo Marcino Przydaczo nuomone, E. Macronas savo pareiškimais „padarė klaidą“, o Vakarai turėtų laikytis Maskvos izoliavimo politikos.

Ukrainos karas bus užbaigtas suteikiant Ukrainai saugumo garantijas, pirmadienį pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, pridurdamas, kad apie Rusiją „kalbėsime vėliau“.