Giedrimas Jeglinskas apie siūlymus drausti „TikTok“ ir „Telegram“: tai yra priemonė, o ne tikslas

„Esminis klausimas – ko mes siekiame? Koks yra tikslas? Aš kol kas iš to viso viešo debato nematau to aiškaus tikslo, nes „TikTok“ draudimas yra ne tikslas, o priemonė“, – Eltai komentavo G. Jeglinskas.

Anot jo, norint apriboti minėtas socialinių tinklų programėles, reikia turėti konkretų pagrindą, kokias rizikas jos kelia nacionaliniam saugumui. Parlamentaro teigimu, verbavimo rizika galėtų būti viena iš tokių, tačiau priešiškų valstybių specialiosios tarnybos užmegzti kontaktą su žmonėmis gali ir per kitas populiarias platformas. 

„Rekrutuoti galima ne tik per „Telegram“ ar „TikTok“, tą galima daryti per „LinkedIn“, per „Facebook“, per „X“ ir per daugybę kitų socialinių tinklų. Nesakau, kad tai nėra svarbus argumentas. Aš sakau, kad tada jau turime žiūrėti plačiau apie bendrai socialinės medijos priežiūros mechanizmus, neišskiriant „TikTok“ ir „Telegram“, – sakė NSGK pirmininkas.

G. Jeglinskas taip pat teigė, kad jeigu Lietuva inicijuotų „TikTok“ ar „Telegram“ draudimo mechanizmus, tai turėtų būti padaryta Vyriausybės nutarimu. Bet net ir tokiu atveju, pažymėjo jis, vienašalis Lietuvos sprendimas nebūtinai duotų rezultatų – prie aplikacijų būtų galima jungtis naudojant virtualaus privataus tinklo (VPN) ryšį.

„Jeigu darome, tai darome visi. Galbūt tada kažkokie įrankiai bus efektyvesni. Jeigu darome vieni, spėju pagal mūsų techninį išsivystymo lygį mes turbūt nelabai ką pasieksime, rezultato nebus“, – pažymėjo politikas.

Informacinėje kovoje svarbu kurti ir skleisti tikrosios istorijos naratyvą

Siūlydamas drausti „TikTok“ ir „Telegram“, Šaulių vadas L. Idzelis teigė, kad Lietuva pralaimi informaciniame kare su Rusija.

Savo ruožtu G. Jeglinskas aiškino, kad informacinė kova su Rusija ar Kinija niekada nebus lengva, nes jų gebėjimai manipuliuoti faktais, istorija ir naratyvais yra daug didesni.

„Palyginus su mumis, jos turi begalinius resursus skleisti dezinformaciją, automatizuoti tai per dirbtinį intelektą, per botus. Jiems tokios investicijos yra pakankamai įmanomos. Mes esame tie besiginantieji“, – sakė jis.

Lietuva, G. Jeglinsko manymu, šiuo metu tvarkosi pakankamai gerai atsakydama į informacines atakas, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad daug sunkesnė kova yra su Rusijos bandymais iškraipyti istoriją.

„Dėl istorinių naratyvų yra visiškai kitokia kalba. Rusijos pusėje dirba mokslininkai, profesoriai, akademikai, kurie įmantriai siekia pateikti visokias mintis, kad nebuvo jokios Lietuvos, nebuvo jokios Latvijos, čia yra išsigalvota viskas. Nuo to prasideda istorijos – taip, kaip mes ją suprantame – dekonstrukcija ir galiausiai prieiname prie tokių dalykų, kuriuos mes matėme Ukrainoje“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

„Mes turime investuoti į savo istorinio naratyvo, istorinio epo, istorinių herojų skatinimą. (...) Čia turbūt yra žymiai sudėtingesnis darbas, nes tai nėra reakcinis atsakas į informacines atakas, tai yra jau savo naratyvo kūrimas“, – tęsė jis.

L. Kasčiūnas: pasiūlymas yra svarstytinas

Savo ruožtu konservatorius, NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad būtų galima svarstyti L. Idzelio siūlymą drausti „TikTok“ ar „Telegram“. Tačiau tam, kad apribojimas būtų užtikrintas, akcentavo politikas, reikia žinoti valstybės pajėgumus kontroliuoti tokius ribojimus.

„Dėl draudimo reikėtų pamatuoti lygas, pamatuoti svertus, ar mes tuos svertus turime“, – Eltai komentavo L. Kasčiūnas.

Kiek anksčiau liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra užsiminusi, jog minėtų programėlių draudimo klausimą būtų galima kelti, tačiau galutinis sprendimas vis tiek turėtų būti priimtas europiniu lygiu. L. Kasčiūnas antrino savo kolegei teigdamas, jog bendras sprendimas būtų daug efektyvesnis.

„Aš turbūt pritarčiau Viktorijai šioje vietoje. Kad būtų daugiau ar mažiau efektyvu, reikėtų kalbėti apie kažkokį europinį sprendimą, nes tai yra vis tiek europinės erdvės reguliavimo klausimas. Jeigu jau tą daryti, tai daryti tą tvirtai, fundamentaliai ir europiniu lygmeniu“, – sakė jis.

Vis tik, teigė konservatorius, diskusija yra platesnė negu „TikTok“ ar „Telegram“ draudimai. Anot jo, po COVID-19 pandemijos visuomenė pasidarė abejinga ir nustojo tikrinti faktus, todėl vertėtų išsiaiškinti ir tai, kaip tvarkytis su šia problema.

„Visuomenė jau nebesusikalba tarpusavyje, nes yra skirtingose erdvėse ir sampratose. Tai pavojingas ir labai rizikingas dalykas. Tuo lengva manipuliuoti iš išorės, leidžiant naratyvus, melus, dezinformaciją“, – akcentavo politikas.

„Manyčiau, mums reikėtų pirmiausiai suprasti, kas vyksta su visuomene ir pasižiūrėti, ką reikia padaryti, kad turėtume apie ką pasitarti, kad turėti kažkokį vertybinį ideologinį pamatą. Apie tai reikia kalbėti“, – pridūrė jis.

Kaip jau buvo skelbta, Šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis laidoje „ELTA kampas“ teigė, kad Lietuva pralaimi informaciniame kare su Rusija. Anot jo, „TikTok“ ir „Telegram“ yra platformos, per kurias Rusija verbuoja žmones ir bando įskiepyti vartotojams prorusiškus naratyvus. Jis taip pat paminėjo, kad Maskva yra pažengusi kuriant internetinius botus, kurie dirbtinio intelekto (DI) pagrindu reguliariai skleidžia Kremliui palankią retoriką komentarų skiltyse.

Tuo metu Europos Komisijos (EK) pareigūnams jau uždrausta naudotis programėle „TikTok“ oficialiuose įrenginiuose. Pagal naująjį draudimą Komisijos pareigūnai šia Kinijos vaizdo įrašų dalijimosi platforma nebegali naudotis ir asmeniniuose įrenginiuose, kuriuose esama oficialių programėlių.