(10)Minint 100 metų Giedraičių mūšio sukaktį, šalia Giedraičių miestelio, Molėtų rajone, Lietuvos kariuomenės iniciatyva, iškilo naujas Nepriklausomybės kovų atminimo simbolis. Mūšio vietoje ant kalvos atidengta skulptūra - stilizuotas pabūklas, skirtas Giedraičių mūšio šimtmečiui paminėti.
4 nuotr.
„Giedraičių mūšis yra svarbi Lietuvos kariuomenės pergalė: kariai apgynė Lietuvos nepriklausomybę, nepraleido okupacinių pajėgų tolyn į Lietuvos šiaurę. Visos kovos dėl Lietuvos kontekste, tai yra ir pralaimėjimas, nes nesugebėjome atsiimti sostinės Vilniaus. Tokia priešprieša lietuvių ir lenkų tautoms buvo didžiulis pralaimėjimas: kai du pešasi, kariauja, tai trečias laimi." - sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Pasak vado, tarpukario Lietuvos ir Lenkijos nesutarimais po kelių dešimtmečių pasinaudojo Rusija ir abi tautos vėl kentėjo iki 1990 metų.
Istorinei pergalei atminti mūšio vietoje atidengtas skulptoriaus Džiugo Jurkūno sukurtas paminklas. Rūdimis padengtas pabūklas šiandien simbolizuoja tvirtą sąjungą tarp prieš šimtą metų kariavusių pusių. Paminklo šonuose aprašyta tuometinė situacija ir mūšio eiga.
Prieš 100 metų Lietuvos kariuomenei sustabdžius lenkų generolo L. Želigovskio dalinių veržimąsi gilyn į Lietuvą, buvo apginta Lietuvos laisvė. 1919 m. pavasarį įvykus pirmiesiems Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių susirėmimams, kovos su pertraukomis tęsėsi iki 1920 m. Pastarųjų metų rudenį, lapkričio 17-21 d., Musninkų-Širvintų-Giedraičių-Dubingių fronto ruože įvyko atkaklios paskutiniosios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kovos. Giedraičiuose ir Širvintose kovoję kariai ėmėsi iniciatyvos ir pademonstravo neeilinę drąsą bei išradingumą, kovodami prieš pranašesnes jėgas.
Iki šiol 1920 m. Giedraičių mūšis prisimenamas kaip svarbi taktinė pergalė, sustabdžiusi lenkų puolimą ir apgynusi iki tol kontroliuotą Lietuvos valstybės teritoriją. Nepriklausomybės kovose dar jauna Lietuvos kariuomenė atvertė naują puslapį Lietuvos istorijoje. Mūšiuose pasižymėjo dar jaunos Lietuvos kariuomenės karininkai ir kareiviai - ne vienas jų už tėvynę paaukojo savo gyvybę.
Iki šiol Nepriklausomybės kovotojų atminimą Giedraičiuose saugo 1932 m. atidengtas paminklas „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.", kurio autorius - kraštietis dailininkas Antanas Jaroševičius.
Giedraičiai buvo ne kartą patekę į Lietuvos karo istoriją - 1830-1831 m. sukilimo metu sukilėliai buvo trumpam užėmę Giedraičius, o 1863 m. sukilimo metu Giedraičiuose ar prie jų įvyko kruvinas susirėmimas su rusų kariuomene. Giedraičiai po 1920 metų išliko kaip svarbus Nepriklausomybės kovų simbolis, primenantis demarkacinę liniją ir svarbų laimėjimą.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
